 |
 |
 |
7 diena. Vis žada lietų, vis ryte giedra, mūsų laimei. Temperatūra apie 23-25, naktį 18. Jau išvažinėjom nemažai Rodo, lėksim į paskutinius nebūtus taškus. Jau pradedu pasiilgt normalaus dušo, ir šunis mūsų vis dažniau prisimenamas.
Pusę dienos vyras vargsta su dičke ir Ozo matematika… Tik apie 13.30 išsivyniojam iš namų. Varom vėl į kitą salos pusę, nors aš širdučių dar šioj pusėj turiu, bet vyras pasakė - vien viešbutynai čia ir persigrūdę visi. Nu ok.
Pakeliui vyno miestelis Embonas su tavernom ir užrašais “vino” visom kalbom, gražiai atsivėrė visas pavažiavus toliau.
Pravažiuojam Kritinia pilį, kažkaip nėr noro sustot, lipam Kamiros skala poros namų ir trijų tavernų kaime su uostu. Iš čia plukdo į Chalki salą. Stovi jau išplukdyti trys autobusai. Tai mes jau ir neplauksim dėl to. Varom į pliažą.
Netyčia sustojam prie Paralia Kameiros pliažo. Apakau - žolytė žalia, viskas sutvarkyta, prižiūrėta, didžiulė taverna Dionysos Steki, gultai, staliukai, persirengimo kabinos, ir dar gaunam po mineralinio vandens buteliuką sumokėję už 4 gultus 12eu!
Teritorija tuščia, vyras dingsta nardyt, vaikai į žaidimų aikštelę, o aš mėgaujuos ramybe su knyga. Rojus!
Po poros valandų einam ten pat ir pavalgyt, patinka! Matosi Turkija ir Symi sala, leidžiasi saulė. Nuostabus vakaras.
8 diena. Planus koreguoja lietus. Ryte darom Ozo pamokas, nuo 12 maždaug planas vyniotis ten, kur nelyja. Šilumos pakankamai, 24-25...
Jėzau, tik 14 val išsivyniojam iš namų, ilgai kankinomės su matke.
Važiuojam vėl į kitą salos pusę, link Apolakkia - ten žada gražesnį orą, o pas mus apniukę. Vingiuodami per kalnus pamatom šveicarišką kemperį iš Aargau! Kaip jis čia atsibeldė, iš kur kėlėsi?
Pliažiuke Limni praleidžiam pora saulėtų valandėlių. Žydra jūros pakrantė ir dėl uolų vandeny susiformavęs baseinukas, idealu su mažais vaikais. Tik pavieniai praeinantys žmonės, wc, dušas parkinge, net lyg gelbėtojas trynėsi kažkoks, trukdė man nufotkint staliuką jūros fone, prie kurio vėliau dar baiginėjom lietuvių rašinį.
Vakarienei lb skaniai apsipuntam tavernoj Pelicanus ir svarstom, kad tavernos galėtų siūlyt paslaugą nunešt neštuvais nuo stalo iki mašinos.
Pakeliui namo.
9 diena. Paskutinė pilna atostogų diena ir paskutinė siaučiančių lietų Dodekaneso salose dienų :( Kai mūsų jau čia nebus, žinoma ir vėl įsivyraus saulė ir giedras oras.
Planuoju vaikus nuvežt į zoo arba paplaukiot vėl kokiom pripučiamom nesąmonėm. Kad joms būtų įdomiau. Jau vakar zirzė, kad nuobodu, ir tikiu. Aš deginuos, skaitau, fotografuoju, vyras nardo, o jos… nebesimaudo, neveikia nieko. Nei kamuolys, nei maudymasis nebedomina.
Turėjau pasižymėjus keturis paplūdimius netoli Lindos, visi maži, visi kažkuom ypatingi. Pasirinkau vieną ir neapsirikau - grožis! Pliažas vadinasi Grande Blue, šalia - Grande Blue beach bar taverna.
Nusileist reikia laiptukais per tą taverną, iš aukštai matosi daug tuščių gultų, 5 eu už vieną, skaidrus permatomu dugnu šiltas (!) vanduo, o kur dar vėliava ant kalvelės, ir Archangelo uolos kitoj pusėj!
Būtinai tarp tų uolų pasivaikščioti reik, atrast pora slaptų mažų paplūdimiukų, galima net praplaukti - yra tunelis. Šalia bariukas, tūlai, dušas. Vyras nardydamas prisižiūrėjo visokių gėrybių, abu nutariam, kad šis paplūdimys Nr.1 iš mūsų aplankytų Rode.
Vienintelis minusas, anot vaikų - nėra wi-fi.
Susikaupus lietaus bedesiui, važiuojame į zoo sodą.
Stojam dar prie keleto vienuolynų, aš Saint Nikolaos Fountoukli Holy Orthodox Church sumaišau su kitu super gražiu ir super vertu aplankyti Agios Nectarios vienuolynu, tad galų gale atvažiavę prie jo pabučiuojam į uždarytus vartus. Gal ir gerai, sako, užlipus laipteliais ir kažką ten padarius tas padeda pastoti. Užteks, nereik to.
Zoo sodas “Farma of Rhodes” duoda maisto ir gyvius gali maitinti pats. Kas keisčiausia, jie labai šiuo procesu susidomėję, bendraujantys. Labiausiai draugiški ir egzotiškiausi mums buvo stručiai, kaip jie sukiojo savo ilgus kaklus!
Dar buvo mažas kupranugariukas, du papūstuodegiai lemūrai, emu, lamų, šernų, na ir kasdienių - asiliukų, ožkų. Bariukas siūlo paragaut stručio kiaušinio omleto ir kt egzotinių patiekalų. Gaila, bet nesenai ten buvo gaisras, apdegę medžiai ir žemė aplink zoo… Keletas gyvūnų žuvo, keletas gydomi…
Pietaujam/vakarieniaujam tavernoje Elena - šviežią sepiją vyras labai gyrė, kas yra super retas dalykas. Man patiko kepta feta.
Vakare dar šeriam vaikus picom ir spagečiais su Bolonese padažu, pasiilgo glitimo abi.
10 diena. Turim dar visą pusdienį iki 15.30, kada reik būt oro uoste.
Siūlau paplūdimį kokį, bet šeima nebenori. Planuose Filerimos vienuolynas man ir dar užsukt į kokią keramikos dirbtuvėlę lauktuvių.
Atsisveikinimui vaizdas beveik prie namų - Lindos miestelis. Rytinės saulės apšvietimas nelabai, šviesa iš kitos pusės...
Šuniukai keliauja šitaip.
Vis tik įkalbu nuvažiuoti į dar vieną širdute pažymėtą vietą - Chapel of Agios Fanourios. Šiaip man tos koplytėlės kaip ir nusispjaut, bet! Ji yra prie pat žydro paplūdimio, tad labai noriu pamatyt. Vakar buvo variantas, bet išsirinkom tą gražuolį Grande Blue paplūdimį. Ir gerai padarėm, nes kelias ne koks, statu, akmenuota, tenka statyti savo šaldytuvą ir eiti pėstute, paplūdimys gražus, bet tuščias, be jokių gultų, tūlikų ir t.t.
Grįžtant matosi Tsmapika paplūdimys.
Tada užsukam į keramikos parduotuvę, čia tokių daug, išsirenkam visokių suvenyrų ir sau, ir uošviams lauktuvėms...
Filerimos vienuolyną pamatyti noriu tik aš, tad šeima savais keliais, o aš - į vienuolyną. Kažkaip lyg per daug išgirtas atrodo, Kretoj tie vienuolynai gražesni, jaukesni. Na, radau gražių kampelių, ir nuo kalno Rodo miestas matosi kažkur toli toli...
Vėl skaniai prisipuntam jau paskutinį kartą Rode vakarykštėje Elenos tavernoje, skaniai ten jūros gėrybes daro!
Tada paskutinė bedra foto - siunčiam vyro sesei sveikinimus su gimtadieniu, persirengiam į džinsus ir patogius kelioninius drabužius, grąžinti mašinos ir į oro uostą...
Prieš išskrendant iš rojaus.
Štai kaip atrodo mūsų Rodo aplankytos vietos - aš jas žymiu žaliai. Geltonoje mes gyvenome.
Gerai pasimalėm. Rodas gražus, nors vietomis ir gan šiukšlinas... Kalbam, kad grįžti neverta. Nors gailiuosi, kad Symi sala liko neaplankyta...
Trečia sala iš 227 salų Graikijoje aplankyta.
