 |
 |
 |
Mano nauji metai prasideda lagaminų pakavimu ir trenkimųsi autiku per pusę Ispanijos. Man tinka! Vadinasi, ir visus metus taip pat trankysiuos įš vietos į vietą.
Autobusas vėluoja, tad puldinėju nuo vieno iki kito klausinėdama ar šis važiuoja į Murcia. Po kokių 20 min sulaukiu. Autobusas patogus, yra ekraniukai kiekvienam asmeniškai su internetu, prikimšti filmų ir knygų, tik junk ausines ir naudokis. Kaimynė taip ir padaro, o aš įnikusi į savo el. skaityklę. 4 valandos neprailgsta.
Išlipu Murcijoj, tuoj turi pasirodyti ir vyras, nuvežęs visą chebrą į mažą pajūrio miestuką Bolnuevo. Aš skubu apžiūrėti nors dalelę miesto. Graži ta Murcia.
Spėju dar apžiūrėti Katedrą ir atvažiuoja vyras, varom į Bolnuevo.
Sausio 1-oji, ispanai traukia šventinės vakarienės.
O mūsų šventinė vakarienė atrodo va taip - paskui ir valgytgavom, nesėdėjom prie butelio tik. Visi jau apsižiūrėję mūsų mažame pajūrio miestelyje, uošvis spėjo ir išsimaudyti, nusižiūri barą, bet jis, dieną buvęs labai "gyvas", dabar toks nebeatrodo, tad einame į mūsų namuko savininkų prancūzų užeigą, užsisakome krūvą tapos, vyno, ir vakarojame.
Mažos porcijytės, visko po truputį, tiesa, kroketų ne truputį :)
Bolnuevo - mažas paplūdimio miestukas, turintis savo promenadą, pliažų, bariukų, parduotuvėlių ir didžiūūūlį kemperių parką, jame daug daug kemperių - jų numeriai vokiški, prancūziški, olandiški. Taip pat yra šunų pliažas, nudistų pliažas ir dar yra gamtos stebuklas - erozijos apdirbtos uolos, labai gražios. Viską reikia apžiūrėti. Bet pirmiausia planuose išvažiuoti dviem reisais iki gynybinės tvirtovės prie jūros.
Pirmiausia vyras veža visus suaugusiuosius, vaikai mielai lieka namuose su šuniu. Vingiuojame serpantinais, mažais miestukais, galų gale baigiame tokioj skylėj kelią, kad anyta pasiryžta važiuoti namo, ir su vaikais būti vežama į Kartaginą, o mes su uošviu apsižiūrim ir mūsų pasiimti vyras atvažiuoja vėliau.
Batería de Castillitos - taip vadinasi karinis įtvirtinimas su patrankomis. Gaila, diena gan apniukusi, tad viso grožio nesimato...
Ši tvirtovė, fasadu primenanti pilį buvo pastatyta 1933-1936 metais tais laikais madingu viduramžių stiliumi, atskiestu eklektika ir modernizmu. Užduotis buvo apsaugoti Kartagenos įlanką su dvyne gynybine tvirtove La Batería de Cenizas ir naudojamos jos buvo per Ispanijos pilietinį karą apsiginti nuo sukilėlių. Iš jūros pusės patrankų nebuvo matyti, matėsi tik pilys.
Va taip va. Kas ką sakėt prieš mane? 35km atstumu šis pabūklas gali iššauti 1 tonos sviedinį.
Bokšteliais galima palaipioti aukštyn žemyn - tą ir padarėme. Buvo keli vietiniai turistai, buvo ir užsieniečių, lyg ir latvius girdėjome kalbant.
Fotkiname vienas kitą. Uošvis toks pats tyrinėtojas, kaip ir aš, smagiai mes ten patyrinėjom neskubėdami.
Išnaršius vieną įrengimą, atėjo eilė antrajam - arčiau jūros. Laiko turim, tad bastomės ir ten.
Dangus va toks - vis stebim, ar saulė neišlys, bet ji, deja, neskuba. Baigiame narstyti gynybines tvirtoves ir einam po truputį keliu link mašinos - kažkada turi atvažiuot mus susirinkt vyras. Nueinam kokius 5 km keliu nuo tų baterijų, kol mus pasiima ir nuveža į Cartageną.
Ok, yra dvi Cartagenos, bet viena Ispanijoje ir lt verčiama kaip Kartagina, o kita Kolumbijoje ir verčiama kaip Kartachena. Panaršius internete atradau ir trečiąją Kartacheną, kuri buvo šalia dabartinio Tuniso :) Gal šis antikiniame pasaulyje buvęs labai galingas ir garsus miestas, vos nesunaikinęs Romos imperijos, labiausiai ir išgarsino šį pavadinimą, nes jis minimas net Vergilijaus "Eneidoje"...
Pirmąją dieną Cartagenoje atsiduriame vėlokai, jau saulė leidžiasi, tai tik panaršom šiek tiek po miestą, nueinam vakarieniauti ir važiuojam namo.
Nu, fikusėliai tai... Trūksta žodžių... Sevilijoj kažką panašaus matėme, bet gal net mažesnį...
Puošnus namas.
Ispanų didvyris užjūrių užkariautojas Kristupas Kolumbas, vaizduojamas rodantis pirštu į Ispanijos kolonijas kitapus Atlanto. Čia sutinkame lietuvių iš Londono šeimą, jų mama labai plepi, pasipasakoja, kad turi nusipirkę butuką Torreviechoj, kartais patys atvažiuoja, kartais nuomoja, gyrėsi, kad stebėtinai gerai nuomojasi. Mums su vyru tik dzingt! Mums irgi reikia :) Tik jau ne butuko, o namo su triušiukais Ogiui ir apelsinų plantacija.
Įlendam į bariuką pavalgyti, šilta, gera, įdomus interjeras ir skanuuuuu... Aš vėl vienintelė pirmoji su kroketais :) Nu, neatsivalgau aš jų. Galėčiau jais ir gyventi.
Ant virtos bulvės - aštuonkojis. Patiko.
Mano maistas, myliu kroketus ir keptas daržoves.
Kalėdų senis ant kumpio.
Grįžtam namo ir nusprendžiam likti dar ilgiau savo namuke - jis nedidukas, bet prancūziškai jaukus. Dar reikia laiko šiam rajonui. Dar ir į Cartageną norisi, dar ir erozijų neapžiūrėjau, ir šiaip... namo nenoriu... Ryt paskutinė diena prieš kelionę į šaltį.
Ryte visi suaugusieji sėdam į mašiną ir už pusvalandžio jau keliamės šiuo liftu į kalvą, ant kurio yra Cartagenos pilis.
Taigi, oficialiai čia yra amfiteatras - apleistas, nelankomas, nesutvarkytas. Matyt jį galima užsikėlus liftu ant kalvos. Kitoj kalvos pusėj yra dar du teatrai :) vienas senovinis išlikės romėnų, kitas naujas, šiuolaikinis, plastikinėmis kėdėmis. Nemažai vienam miesteliui, ką? Fone dar ir maurų ex pilis matoma, ir apskritai ant kiekvienos kalvos vos ne po pilį ar tvirtovę...
Kad čia patekti reikia pirkti bilietą tik į liftą arba užlipti laiptukais nemokamai.
Štai naujasis, fone - senasis teatrai.
Uostas, iš šio laivo pasipylę turistai vaikšto kartu su mumi.
Nusiperkame bilietus į pilį, bet jos mažai belikę, viduje kelios ekspozicijos, galima miestą apžiūrėti iš visų pusių nuo terasų. Bet tą patį galima padaryti ir sumokėjus tik už liftą kelis eu. Net šis teatras matosi, nereik nė į vidų eiti. Bet... Aš noriu į vidų. Tad einu, o kiti bastosi po parduotuves. Man duodamas pusvalandis, tipo, o ką ten veikt, spėsiu.
Einu prie įėjimo, o pasirodo ten išėjimas! Įėjimas yra už poros gatvių, prieš miesto rotušę. Einu ten, perku bilietą, ir patenku į koridorių raizgalynę, einu einu, ten muziejus, daug info, bet kadangi laiko turiu nedaug, pralekiu viską.
Va tokiais smagiais koridoriukais suku.
Ir galų gale išlendu į kiemą.
Lakstau aukštyn žemyn, ieškau įvairių rakursų.
Nufotkinu paprašyta ispanų šeimynėlę, tada prašau jų mane įamžint.
Cartagena apsupta kalvų, ant kurių matosi tvirtovės, pilys ir t.t.
Sugrįžtu prie miesto rotušės, kur buvom sutarę susitikti - čia vyksta spektaklis. Spėjau! Dar ir po parduotuves panaršiau, raktų pakabuką susiradau. Tada ir kompaniją sutikau, uošviai pirko lauktuves, vyras su nauju megztuku maišely - visi gerai praleidom laiką.
Čia dar tarp kitko - kokia nuostabi laiptinė! Netyčia gavosi įkišt nosį, susižavėjau.
Einam link parkingo vėl šalia milžiniškos fikuso šaknies - taip tvarkingai šalia asfalto ir eina.
Grįžę pailsime namuose, pasimėgaujame saule terasoje...
O čia kaimynų kiemukas - kaktusų plantacijos.
Ir einame valgyti, į saulės nutviekstą promenadą.
Aš turiu suderinti stalą ir paklausti, ar duos valgyti, kaip vienintelė, nors kiek žinanti kažką ispaniškai - stengiuosi. Lyg duos, tik sakė reiks palaukt. Sėdam. Tikimės, kad laukt neilgai reiks.
Uošvis čia jau ir išsimaudyti spėjęs - jūra nešalta, gal kaip Baltija vasarą, tik, sakė, labai medūzų daug.
Mano nepamainomieji šįkart tokie įdomūs - vienas su aštuonkojo rašalu - vat tau ir paplūdimio kavinukė!
Saulėta promenada...
Štai ir Bolnuevo pasididžiavimas - smiltainio erozijų padarytos įstabūs dariniai. Visas šis grožis yra nemažame, 600 mašinų talpinančiame parkinge, tad vasarą, kada daug mašinų, žmonių, tokių foto nepadarysi. Žiema turi pliusų.
Vyras fotkina, vadinasi...
Toliau einame pasivaikščioti pajūriu, o jis nenuobodus, pradžia miestelyje, tada kalvota, uolėta, akmenuota vietove.
Bolnuevo pakraščiai.
Čia dar kol kas viskuom patenkinta - leidžiasi su tėte į plyšį, kad nusifotkint prieš skylę.
Vaikai nelaimingi - kiek mes eisime? Kada namo?
Šuo bent jau viskuom patenkintas.
Sukamės link namų...
Na ir kitas, jau kelionės rytas. Vyras išvežę tėvukus į oro uostą Alikantėje, o aš sukrovusi lagaminus, išėjome su Ogiu pasivaikščioti, apžiūrėti šunų pliažo, esančio netoliese. Ir ką, puikus, platus, gražus, su taisyklėm, su šunų dėžutėm, maišeliais, gryna Šveicarija, čia turiu galvoje tvarką. Vasarą mėgstantiems maudytis šunims čia būtų smagu. Mūsiškis nemėgsta vandens, kaip velnias kryžiaus, tad mums ramu.
Bolnuevo yra dar ir labai nemažas kemperių kempingas su visai patogumais - gražiu dideliu baseinu, dušais, tualetais, virtuvėlėmis, tokia kaip ir valgyklos patalpa, ir tikrai nemažai žmonių ir Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų...
Ispanija žiemą - gera idėja... Niekur aplink Europoje nerasi tiek saulės ir šilumos gruodį, sausį, kaip Ispanijos Viduržiemio pakrantėje nuo Valencijos link Alikantės. Norėčiau kada taip pažiemoti...
