 |
 |
 |
Šiek tiek pastebėjimų apie pliažus aplink Alberobello, šalia kurio gyvenome. Spalio pradžioje pats šilčiausias ir švariausias vanduo buvo bato pade - įdedu detaliau ką turiu galvoje :) Kitur - nešvarus vanduo... Žinoma, patys gražiausi pliažai yra pačiame kulno gale, uolos, natūralūs susidarę baseinėliai, įlankos, žydras vanduo... Ten nebuvome, nes gan tolokai reiktų važiuoti, nusibeldėm tik iki Lecce (Lečės). Norėčiau sugrįžt į tuos gražiuosius pliažus.
Sekančią dieną oras nuostabus, 27 plius, aš ryte po mankštos neriu į baseiną, koks gaivus vanduo!
Išvarom prie jūros, bandau surast paplūdimį, kuris tiktų ir man su gražiais vaizdais, ir vyrui, kuris nori pasnorkelint. Torre Guaceto atrodo tinkamas variantas, o dar pakeliui pravažiuojam pro Ostuni. Kažkaip į miestelio vidų nesinorėjo, vėl gi - korona, ir dar prisiskaičiau, kad Ostuni - Anglijos kolonija beveik. Pilna barų su Fish and chips, daug UK gyventojų... Nenoriu. Be to baltų namukų miestelių prisižiūrėjome Andalūzijoje. Štai tiek mums užtenka Ostunio - foto važiuojant namo.
Pliaže jūra man šaltoka, vyras su maže turškiasi, dičkė su šuniu skėčio pavėsy stumia laiką.
Aš, pasideginusi, noriu pažiūrėt kas per vaizdai žadami Torre Guaceto paplūdimy - nusiviliu, beldžiamės su vyru abu pėškom du km iki bokšto - aš negaunu vaizdų, vyrui nardyt jūra nešvari, banguota, smėlėta...
Torre Guaceto - gan didelis priėjus arčiau, bet nuvilia, nes tikėjausi gražaus pliažo šalia, pakrantės, o ten tokios nėra.
Murziai pliažai. Žmonių yra, bet nedaug.
Grįžę dar pakartojam procedūrą degintis+maudytis ir pakuojamės.
Bandom pavalgyt gretimam miestely, namo agentės išreklamuotam bare- mėsinėj, google užrašyta, jog dirba, deja, atvykę į jaukų Cisternino miestuką, pabučiuojam į uždarytas duris. Miestas pilnas žmonių, visi lauks pora val iki restoranų atsidarymo, bet ne mes.
Pakuojamės ir minam namo - užkąsim ir vėliau nuvažiuosim į barą Alberobello - mum artimiausiam miestely. Bet namie užkandam, jungiam netflix, vynas ir patingim kur tamsoj judėt, o dar tos kaukės visur, ta korona... Ryt :)
Pirmadienis - tingėjimo viloj diena, nes mūsų tėtis turi darbo prie kompo... su plius 28 ir baseinu galima kentėt ☺️
Ryte šilta, sėdžiu prie stalo kieme ir dėlioju apšvietimo planą mūsų namo Lietuvoj statybininkams. Nei pasportuoju, nei papusryčiauju, nei į baskę neriu po to, kaip žadėjau - vyras išsitempia į maisto pardę. Apsišopinam žuvies skanumynų parduotuvėje, susikalbam ženklais ir pavieniais itališkais žodžiais.
Kas mane stebina - Italijoj aš jaučiu turinti užsidėti kaukę. Kad apsaugot tuos seneliukus italus, kurie su kaukėm karštą dieną - nors jos neprivalomos, žiūri į tave tokiom gerom pro kaukę akytėm ir tada prisimeni, kad pavadarį Italijoj buvo 900 mirčių per dieną, kad draugė pasakojo, kaip pas pažįstamus Bergamo nebuvo šeimos, kurioje nebūtų kažkas miręs, ir tada suvokiu, kad Italai labiausiai nukentėję Europoje nuo Covid19, kad yra ne mirties ir gyvybės klausimas nešioji tu kaukę ar ne, bet ar gerbi tu vietinius, nešiojančius kaukę net su šeima atviram ore vienus bevaikštančius, net mažiukai 3-4 metukų su kaukėm ir tada rodyt savo feisą tampa nebegražu, nejauku... ir fotografuotis vidury miesto nebejauku, nors italai gal ir laukia turistų... bet turistai kartu ir viruso nešėjai... ai, geriau gamtoj. Arba savo viloj tarp alyvmedžių ir vynuogynų laukų - prasėdim ten visą pirmadienį, vaikai turškiasi baseine, šuo vaiko driežiukus ir loja ant jų, aš fotografuoju arba skaitau storų storiausią romaną su Pinot Grigio, argi ne rojus?
Įveikiau tik vieną - specialiai taupiau atostogoms šiuos lengvus romaniūkščius.
Atgaiva mamos akims. Ne, ne besipešančios dukros, bet vaikai, žaidžiantys baseine.
Į baseiną augintiniams negalima, bet Ogiukas ir nenori, vanduo jam nepatinka.
Vakare kuriam krosnelę, dorada, mėsytė vakarienei ir serialas per Netflix su vyro išrastu stovu.
Italijos urvų miestą Materą apžiūrim tik iš tolo - Covid 19 ir šeimos norų rezultatas, užtrunkam, kol nuvingiuojam iš pagrindinio kelio į šalia miesto esantį šlaitą, nuo kurio matosi geras vaizdas. Fotkinu, laukiu saulės, atsiveria visi Materos urvai ir nublukę namai, geras foto taškas. Internete buvau radusi gerą puslapį, kuris pataria, kur fotografuoti Materoje, tad šis taškas nusižiūrėtas iš ten.
Matera - vienas seniausių pasaulio miestų, prilygstantis Petrai Jordanijoje ir Jerichui Palestinoje.
Šis urvų skruzdėlynas įtrauktas į Unesco pasaulio paveldo sąrašą. Po žeme besidriekiančiame labirinte randama 7-9 000 metų senumo žmonių gyvenimo pėdsakų! Anksčiau, tai anksčiau - užsiėmei kokį urvą, pasirausei dar, jei trūksta "apartamentų" ir tempi - niekas nė negirdėjo apie kanalizaciją ar elektrą. Bet žmonės čia gyveno iki pat XXa. antros pusės, kartu su gyvuliais, be jokių patogumų, kentėjo nuo maliarijos, choleros ir vidurių šiltinės... Tad Italijos valdžia 6-to dešimtmečio pradžioje ėmė urvininkus priverstinai iškeldinėti į civilizuotus būstus. Įspūdinga!
Labai noriu sugrįžti, paslampinėti neskubant po visus užkaborius, prisifotkinti iki soties.
Grįžus prie mašinos, užeinu į bariuką, atrodo nelankomas, apleistas, tūliko kiemely mane užpuola trys kamuoliukai - maži šuniukai, juodas energingiausias, be perstojo kabinasi į batus ir suknelę, gaila, vaikai nėjo kartu.
Perku duo coca dėl apsilankymo tūle, reik paremt italų turizmo sektorių ir minam į pliažą, esantį kažkur į begalinio ilgio pliažų ruožą bato pade.
Pliažiukas tiksliai vadinasi Spiaggia Marina di Ginosa.
Pliaže mes vieninteliai, išskyrus vieną kemperį su vokiečių porele. Jūra kaip arbata spalio gale, ir jeigu tai sakau aš, šalčmirė, tai jau tikrai buvo super šiltas vanduo. Šeima turškėsi 1,5 val. Aš blaškiaus tarp fotkinimo, filmavimo, drybsojimo prieš saulę ir superstoro romano skaitymo.
Mano komforto zona.
Vyksta pasiruošimo darbai fotosesijai.
Rezultatas.
Ogiukas nenori į vandenį, vaikai gąsdina, kad nusitemps, tas bėgt.
Geriau va taip - visas į šeimininkę :)
Mano gyvenimo džiaugsmai.
Pravažiuojant pro Locorotondo vakare - vaizdelis visai nieko.
Vakare Alberobello ieškom kur pavalgyti - gaunu sultingą tuną, stebuklas, paskutinį skanų valgiau prieš 4 metus Marselyje, šeima irgi patenkinta pasirinkimu, net Ogiukas, sėdintis ant atnešto dekučio, susirenka skaniausius kąsnelius. Vakaras su Netflix ir vynu.