 |
 |
 |
2019 birželio 29d.
Tinginių dienos įrašas. Antrajai dienai turėjom kelis variantus - raudonasis, juodasis paplūdimiai, arba plaukti iki Nea Kameni - vulkano viduriuke Santorinio ir ten maudytis žalio purvo "voniose".
Galų gale nusprendėm važiuoti iki paplūdimio - nusižiūrėjau arčiausią, su gražia uola Cape Columbo, bet taksistas užprotestavo, sakė, ten nieko nėra, ir nuvežė mus į Kamari. Pradžioje susierzinau dėl "turistinio popso", bet paskui tik džiaugiausi - ir ką mes būtume darę be gultų, be tualetų, be vandens, be skėčių kaitinant karštai saulei laukiniame paplūdimyje? Tad efharisto taksistui - išmokom, kaip bus graikiškai ačiū.
Viešbuty tvarkom išsiregistravimo reikalus - mums prie baseino popiet leido būti kiek norime, yra dušai, tualetai, net arbūzą pabaigti terasose galėsime, nors taisyklėse parašyta "jokio nuosavo maisto prie baseino ir terasose". Ne tik maistas ten buvo, dar ir vyno butelį nuo vakar pabaigėm. Geras viešbutukas. Pusryčius valgom vėjo kiaurai košiamoje terasoje, bet - su vaizdu!
Įšokam į maudomus, Ilona iš vonios sako “keturios beach į beach”. Vis jai sakom, kad ne tik eilėraščius galėtų rašyti, bet ir kokias sarkastiško humoro istorijas - būčiau skaitytoja Nr.1.
Taksi gaudom Oia aikštėje, ten ir autobusai stoja, ir šiaip veiksmo yra - bariukai, gatvės muzikantėlis užvedančius ritmus grajina, užsimanau vakare į kokią vietinę taverną su gyva muzika...
Pravažiuojame štai tokius mielus malūninius namukus - dauguma yra nuomojami, nespalvoti parduodami. Būtų čia mano vyras, tuoj pasakytų ir kainą.
Kamari miestelyje jaučiama pajūrio kurorto nuotaika - apsnūdęs, tuščias - visi pajūry, parduotuvių pilna, tuščios visos. Net Benetton randam. Ir naujametinių eglės žaisliukų.
Gaunam du gultus už 15eu ir už tą 15eu galim iš bariuko užsisakyti gėrimų ar ko tik norime. Natūriniai mainai beveik.
Vaikšto moterytės, gan įkyriai siūlydamos masažą, viena iš mūsų susigundo, sakė, labai gerai darė.
Drybsom, stebim, deginamės, tuštinam rausvo vyno buteliuką - vakar per daug nusipirkom, nejaugi paliksim? Rojus... kokie dar spalvoti pliažai ir kažkoks purvas... Gaila, tik jūra man per šalta, krantas per akmenuotas, batų neturiu, jokio malonumo atsigaivint. Merginos maudosi.
Selfiai, kikenimas...
Žiūriu į meiliai burkuojančią porelę, taip gražu... Daug tokių porelių, Santorinis populiarus povestuvinėms kelionėms...
Tada prisėdam tam pačiam bariuke, kur ėmėm ir gultus/gėrimus - Alismari. Čia vienas iš geriausių jei ne pats geriausias valgymo taškas - armėniškas Irinos vaišingumas ir graikiški patiekalai, uch... Dar labiau užsimanau atsitempt į Graikiją visą šeimą.
Irina - centre, padeda mums išsirinkti maistą.
Laukiam, spoksom į praeivius... Norėjau sėsti prie staliuko, matomo foto, bet buvau įtikinta, kad bus karšta ten.
Ir ateina maistukas - graikiškos salotos, tzadziki, kitos kažkokios salotos, pamiršau kokios? ir duonytė, kaip itališka Focaccia. O jau skonis! Apsirijimas! Įžanga į mūsų puotą:
Seilė varva prisimenant... Ieškojau paskui recepto tokios duonytės, neradau... Atro lyg itališka Focaccia, bet tokia traški, tie rozmarinai...
Tzatziki darau ir darau dabar namuose, ypač, kai užpuolė tropiniai karščiai - labai geras dalykas ir prie bulvių, ir su duona, ir prie mėsos, ir čipsų...
Šių salotų pavadinimą pamiršau, tie batonėliai saldūs ir labai gerai dera su rūgštoku salotų padažu...
Graikiškos salotos šįkart su normaliu fetos gabalu, o ne keliais pakrapnojimais...
Sėdim, valgom patenkintos, tada prašom Irinos mus nufotografuoti.
Ta sako - "Ne".
Mes - "hmm, aa, ką, kodėl?"
Ji - "aš jus nufoografuosiu, kai souvlaki atneš".
Ir ji buvo teisi. Souvlaki - vištienos šašlykas - atrodė įspūdingai.
O štai ir mes, patenkintos ir apsiriję skanėstais. Souvlaki nesimato. Bet jis yra. Kol kas.
Dar užsakėme Mousaką - mėsytė, baklažanas, sūris, bulvės traškios - viską dalinomės, norėjosi daug paragauti.
"Desertas"
Po visko į taksi ir į viešbutį - paskutines pora valandėlių iki skrydžio praleisime tingiai, prie baseino. Kažkaip nebūdingai sau nesinori bėgt lėkt, kad dar kažką pamatyt... Tik iš pareigos pasiūlau - tai gal dar į miestelį? Bet entuziastingo pritarimo nesulaukiu, nu ir gerai.
Perkam lauktuves, aš parvežiau šeimai du puodelius spalvotus keramikinius su Santorinio tipiniais vaizdais. Vaikai tuoj juos privatizavo. Savaitgalį visi nuvažiavome į Konstansą - mažą Vokietijos pakrašty esantį miestelį, kuriame apsiperkame. Mano mažė pamatė turizmo agentūros vitrinoje Santorinio nuotrauką su mėlynais stogais, ir sako: "Mama! Tu čia buvai!" Oooi, koks pasitenkinimas man, sakau, "Taip! Aš čia buvau!"
Čia jau man įsijungė mygtukas – noriu viską išsinešti, bent vaizdų pavidalu. Tas būna paprastai patikusios kelionės pabaigoje. Tada fotkinu, kas pakliūna, viską iš eilės.
Likusį laiką durnuojam prie baseino, fotkinamės ir siaučiam.
Važiuoju iki oro uosto ir nesinori išvažiuoti visai... Dar bent pora dienų...
Nuvažiuot iki paplūdimių kitų,
aplankyt vyno ūkį,
pažiūrėt į tą garsųjį Oia saulėlydį,
pavalgyt nerealaus graikiško maisto,
nuplaukti iki Nea Kameni žalio purvo vonių...
Bet paguodai - jau turim bilietus visai šeimai į Kretą vasarą! Laukiuuuuuuuuu!
