 |
 |
 |
Nusikalę po visos dienos Versalyje, namo dar neinam. Vakarui važiuojam į Monmartrą. Traukinys, metro, lipam, kopiam į kalną. Randu nuostabią gėlių pievą netoli Monmartro, kai toks grožis šalia, nenuostabu, kad ten tiek tapančių menininkų. Aš irgi nusitapiau sau paveikslą su savo Nikonu :)
Ieškom bažnytėlės Sacré-Cœur, kiek pamenu, už jos - visas Monmartro žavesys - jaukus menininkų skverelis - dailininkai parduoda savo paveikslus ir čia pat paišo, aplink bariukai nusėsti žmonių, ir veiksmas, veiksmas, amžinas turistų judėjimas.
Paryžius - tai gatvės spektaklio stebėjimas.
Norisi kur nutūpt ir mums. Šiaip ne taip susirandam vietą trims - dviems be problemų, bet trečiai kėdei Paryžiaus gatvės spektakliui stebėti nelieka vietos dažniausiai. Aš su vynu, kitos su pieno kokteliais.
Mūsų staliukas.
Pasėdim, bet kažkaip nepailsim, per daug šurmulio aplinkui. Leidžiamės laiptais nuo bažnytėlės Sacré-Cœur , kurios prieigos apgultos žmonių stebi saulėlydį.
Leidomės iki pat apačios, kur išgirdom gatvės muzikantą, pasiūliau sėst ir jo paklausyt. Va tada pasimėgavom akimirka... Gražiai jis grojo, mes jam plojom, apkalbinėjom aplinkinius, tikrai labai fainai praleidom vakarą ir pailsėjom.
Pavakarieniavom savo Lotynų kvartalėlyje, šiaip ne taip suderinę į kokį restoranėlį einame.
Nugi, geras vakaras buvo.
Gyvenome Lotynų kvartale - aplink visko pilna, pusryčiams "bulkerija", parduotuvėlių, barų, restoranėlių...
Va tas užrašas Hotel - tai mūsų viešbutis. Triukšminga viduje nebuvo, nes langai išėjo į vidinį kiemą. Hôtel du Mont Blanc Paris - paprastas viešbutukas, bet pačiame miesto centre! Šalia Notre Dam katedra, iki Luvro - ranka paduoti, o kur veiksmo pilnas naktinis gyvenimas - labai patiko čia gyventi.
Kitą rytą atsikėliau apie 7 val ir nutariau tyliai išsėlinti ir pasivaikščioti viena - labai mėgstu tą kelionėse. Iki Liuksemburgo sodų tik 900m, tad einu ten. Likę malonūs prisiminimai iš kelionės su vyru prieš n metų...
Kavinukės dar miega...
Rytas Paryžiuje.
Nežinojau iš kurios pusės Liuksemburgo soduose kyla saulė, nuėjau ten apie 7.20 ir teko laukt apie pusvalandį kol ji išlindo.
Buvau tam grožy ir ramybėj viena, paskui susidūriau su kolega - rūstaus veido vyriškiu, fotografavusiu gėlių vazonus, besidriekiančius iki rūmų - aš nedrįsau to pat vaizdo jam už nugaros padaryt. Apie 8 val pasirodė ir bėgikų, ir vienas kitas turistas. Ir pagaliau išlindo saulė!
Fotkinu savo nusižiūrėtą vaizdą ir skubu pas drauges, kurios jau laukia manęs.
a
Einu atgal į viešbutį.
Grįžus į viešbutį, susipakuojam, išssiregistruojam iš viešbučio ir dar turim laiko iki 17 val pasivaikščioti, kol reiks važiuoti į oro uostą.
Einame pro miesto salą, pro Noterdamo katedrą link Marais kvartalo - ieškosime pusryčių.
Teismo rūmų kampas su nuostabiu laikrodžiu.
Paryžiaus teismo rūmai.
Daug daug kavinukių didžiulių namų ir plačių gatvių Marais rajone.
Už 10eu pavalgome žmoniškai - omletas, kava, kruasanas, apelsinų sultys. Tai ne viešbučio kruasanas su kava.
Lietuvos vėliavos spalvų puodukai!
Sukame toliau link Luvro. Paryžiaus kontrastai pakeliui.
Prasukam pro įspūdingą Luvro kompleksą. Buvome jame su vyru, šiandien eiti į vidų planų nėra.
Gaila, apžvalgos rato nebuvo šalia Luvro. Būtume prasisukę...
Labai žavi mane tos žalios kėdės, tie parkai... einame pro Tuirli parką.
ooooi, kaip norėčiau pagyvent Paryžiuje bent mėnesį kitą, pasėdėt va taip niekur nesiblaškant ant suoliuko atokaitoje...
Fotkinuosi savo mažei - darau debą, anot jos. Gal netaisyklingai :) Paaugliai... Čia jau prie Eifelio - atvažiavome metro ir praleidome Eliziejaus laukų sodus - kitam kartui.
Luco Besono filme “Anna” matytas vaizdas priverčia atvažiuot į Trocadero aikštę, neva iš ten puikus vaizdas į Eifelį...
Tik filme nebuvo milijono turistų ir smulkmenas pardavinėjančių juodaodžių, kioskų, autobusų... Eifelis aptvertas tvora, nepraeisi pro apačią jo, kaip prieš 9 metus ėjom...
Na, Eifelis, yra Eifelis, jis matomas beveik iš viso Paryžiaus.
Na ir ką, visi must see taškai apžiūrėti, beliko tik skaniai pavalgyti prieš važiuojant į oro uostą. O tam turime vietelę - pačią pirmają dieną nusižiūrėjom restoraniuką Lotynų kvartale netoli viešbučio ir ten nuostabiai skaniai pavalgėme, dar ir su padavėju Ilona susimirksėjo, tad grįžtame ten vėl.
Šie išdarinėti moliuskai sviesto ir žolelių padaže... Super skanu, gal tik kiek rieboka, bet baltas vynas viską gerai nuplovė.
Oro uoste laukė staigmena - mūsų skrydis nukeltas, ar išvis neįvyks, tad blaškėmės, nervavomės, galų gale teko nakvoti pakeliui Ženevoje ir tik ryte pakliuvome į namus.
Taip, Air France nelabai patikima oro linijų bendrovė, kas liečia punktualumą... Ir metro darbuotojų streikas atvažiuojant - vos vos spėjome atvažiuoti traukiniu ir metro nuo oro uosto iki miesto centro. Bet Paryžiaus įspūdžių tai nesugadino. Būtinai noriu ten dar kartą ir ne vieną!