į pradžią
į pradžią į pradžią į pradžią

Sevilija ir vėl, mano meilė. 2 dalis.

2018 birželio 27d.

Antrąją dieną Sevilijoje didžiausias planas - pamatyti Maria Luiza parką. Niekaip iki jo nedaėjome vakar, neužteko laiko, šiandien irgi ne iš karto pavyko...
Ryte - fotosesijos terasoje. Pusryčiams nusipirkom vaisių, jogurto, sulčių, bute buvo kavos, arbatos - dienos pradžiai užteko.

Išsiruošiam iš namų, planas - pasikelti į La Giralda gražųjį bokštą. Prieinam įėjimą - uždaryta. Eilutė jau išsirikiavusi stovi. Hmmm, dar daugiau nei pusvalandis iki atidarymo, tikrai nestovėsim tiek laiko eilėje. Gal bokštui atsidarius eilė savaime ištirps. Sukam, sukam ratus aplink katedrą, gerai, kad ne keliais, sekmadienis...

Atėjus laikui, eilė dar pailgėja ir nė neketina mažėt, mes nusprendžiam į bokštą užkilti vėliau... Taip ir neužkilome - teks grįžt :)
Einame link turgaus - ant greičio pažiūrėjom internete, kad yra toks netoli koridos arenos, ok, žiūrim. Mercado del Arenal - 11 val ryto dar tik atsidarinėjo, kaip supratome, pietums ruošėsi. Pafotkinom tuščias sales ir išsinešdinom.

Toliau nuėjome į kavinukę, prisėdome, užsisakėme kavos, tada didžiūūūlė medžio šaka ėmė ir nukrito visai šalia mūsų!

Na, gerai, kad viskas laimingai. Kažkaip nusprendžiam, kad netvarka, 11 val, o mes dar tuščiai slampinėjam, nė vieno gero kadro fotike. Netyčia ir neplanuotai beveik be eilių papuolame į Koridos aikštę Sevilijoje. Tenka laukt, kol susirenka ekskursija, kurių negaliu pakęst, bet gidė neįkyri, leidžia eit kur nori, tad viskas ok, žiūrim.
Pavadinimėlis - Plaza de Toros de la Real Maestranza de Caballería de Sevilla!

Čia gražiosios prieigos.

O čia jau viduje, pradžiai žiūrime koridos istoriją. Kelios salės, pilnos istorijos. Arena statyta 17-18 amžiuje, ovalios formos, skelbia antra pagal didumą po Madrido arenos... Kai buvome Rondoje, ten skelbė "areną, didžiausią Ispanijoje, ji net 6 metrais platesnė, nei antroji pagal dydį arena, esanti Madride". Na, panašu, kad seniausia arena Ispanijoje tai tikrai.

Pasižymėję matadorai. Kažką klausiau audiogide, bet išgaruoja man greitai tokie dalykai.

Ėjo kalba apie jauną berniuką, kuris buvo labai gabus, jo kostiumas kabo už stiklo.

Bulių poilsio vieta.

Ši salė buvo įdomi, bet kvapas rietė nosį, tad ilgai neužsibuvau.

Vis tiek įdomiausia - pati arena. Gidė leidžia mums laisvai pasislampinėti ir pasifotografuoti. Man priimtinesnis Prancūzijos pietų koridos variantas, kai bulius nėra nužudomas. Bet nemačiau nei vieno, nei kito, ir nežinau, ar labai norėčiau pamatyti.

Karališkosios šeimos ložė.

Po koridos arenos apžiūros vaizdų alkis patenkintas, nusprendžiam eiti į krantinę ir link Maria Luiza parko. Turbūt nereik minėt, kad karšta, kaip pirty? Slenkam iš lėto, grožimės krantinės vaizdais.

Labai patiko štai šie namukai... Kiekvienas - skirtingas architektūros grožio pavyzdys.

Žydi, atrodo, net tvoros... birželio mėnuo.

Dar vienas Sevilijos maurų palikimas — La Torre del Oro, tai yra Aukso bokštas. Jis pastatytas apie 1220m. šalia Gvadalkiviro upės krantų, kitoje kranto pusėje stovėjo toks pats bokštas, tarp jų ištempta masyvi grandinė padėjo reguliuoti laivybą.

Spėjama, kad Aukso bokšto vardą jis gavo dėl to, kad jūreiviai šalia iškraudavo iš Amerikos atgabenamą auksą. O gal dėl saulėje blizgančių net 12-os bokšto sienų, išmūrytų plytelėmis, atspindinčiomis auksinę saulės spalvą? Dėl kelio praplatinimo Sevilijos valdžia norėjo bokštą nugriauti, bet tada pasipriešino vietiniai gyventojai.

Va čia pajaučiau visą 38 laipsnių pavėsyje karštį... vanduo turimas pasibaigė...

Šokių konservatorija - gražus pastatas krantinėje.

Šalia - nuostabus apelsinmedžių parkelis.

Nors labai gražu aplink, apelsinai visur auga, bet atsigerti ir užkąsti norisi... Ieškom bariukų, pakrantėj googlemaps rodo kelis, bet visi numirę, vienas prisiima, bet niekas angliškai nesupranta, aš, penkias dienas pasimokiusi ispanų, dar neįgudus užsakinėti, bet kažkaip susikalbame :) Gaunam vandens - maisto neduoda, apelsinų sulčių šviežių neturi. Išgeriu 0,5l - kaip į sausą kempinę viskas - norisi gerti vėl.
Koks idealus bariukas šis atrodė! Padavėjas, niūniuodamas melodiją panosėj, spaudžia apelsinų sultis... bet sulčių irgi gėrimui neparduoda - kažkam kitam jas taupo.

Išslenkam į gražuolę Amerikos aikštę, visai šalia mano norimo aplankyti Maria Luiza parko.

Prieš mus - populiariųjų menų ir tradicijų muziejus. Iš paskutiniųjų fotkinamės, pozuojame viena kitai...

Žmonių - vos vienas kitas praeina. 14:40 - pats karščio pikas

Čia gaunam beveik karščio smūgį, bandom eiti į miestą pavėsiais, bet jų nėra, tad greitai greitai... lendam į beveik pirmą pasitaikiusį barą, ačiūdievui veikia..

Puikus bariukas Taberna la autentica, skanūs, nedidukių porcijų tradiciniai užkandžiai - tapas - kaip gerai, kai norisi visko paragauti po truputį. Viduje maloniai vėsu, po truputį vėsinamės iš vidaus ir iš išorės.

Kroketai, gaspačio, desertui - ispaniškas omletas, mmmmm....

Atsigavę keliaujame link namų - pailsėsime, parkas vėl atidedamas - vakare gražesnė šviesa ir ne taip dušna, nusprendžiam. Pora valandėlių vėsiame butuke ir mes vėl ant kojų.

Sukam pro Jardines de Murillo taip pavadintus žymaus XVII a. ispanų dailininko Bartolomé Esteban Murillo garbei.

Paminklas Kristupo Kolumbo žygiams atminti.

Suoliukai... tos margintos plytelės - kažkas fantastiško...

Norėtųsi turėt laiko ir ne tik taip pozuoti, o ir iš tikrųjų niekur neskubėti, prisėsti, pasigrožėti, užuosti...

Na, ir įeiname į Maria Luiza parką. Tiesa pasakius, šiek tiek nusivyliau, matyt, daug tikėjausi ir jau akys raibo nuo matytų grožių. Parkas savo dabartinę išvaizdą įgijo 1929 metais, kada Sevilijoje vyko tarptautinė paroda, jai pastatytas ir Ispanijos aikštės paviljonas, ir sutvarkytas parkas.

Milžiniški fikusai - o aš po lapelį namuose esančio nuglostau, laistau, tręšiu, dulkes valau, kad tik augtų, kad tik stiebtųsi... Šio niekas neglosto.

Žydų sinagoga ir Dovydo žvaigždė.

Žymaus ispanų rašytojo Gustavo Adolfo Bécquer pagerbimas - labai gražios trys mergelės palei jo kojas pavaizduotos, bet rodau foto su gražiu saulės spinduliu.

Oi, kaip jiems patiktų mirkt baseine patiems...

Jaunimas relaksuoja.

O štai čia pati infantė Maria Luiza, Ispanijos karaliau Ferdinando VII dukra, kurios garbei pavadintas parkas.

Fantastiško grožio vieta, vakarinė saulutė, gera draugės idėja, ir turim nuostabių portretų! Paskui mus mėgdžiojo moterytės tokios, bet su mobilekais fotkinosi... ne tas.

Šis šuniukas visiškai nenorėjo eit pas savo šeimininką, stovi baseinely ir žiūri. Suprantu aš jį - būtų švaresnis vanduo, pati su malonumu būčiau įšokus.

Gale baseinėlio su šuniuku, štai tokia nuostabi lentyna su knygomis - imk, sėsk ir skaityk.

Štai čia irgi strigom ilgėliau...

Po truputį paliekame Maria Luiza parką, dar noriu užsukti į Amerikos aikštę - pritrūkau vaizdų dieną. Vėl nuostabi knygų lentynėlė...

Ir Amerikos aikštė - aukštos aukštos palmės, gražūs suformuoti gėlynai.

Prieiname milijoną balandžių, sėdi moteris, parduoda ėdesį jiems... perkam ėdesio, mėtom, kad ateitų valgyt visas būrys, o paskui gąsdinam balandžius, kad skristų šalin ir fotografuojam - draugės idėja, dar nemačiau kas gavos pas ją.

Prisėdu ant suoliuko, pavargau. Girdžiu, kaip tėvas prineša vaiką prie vandens fontano ir sako - "bebe aqua"! Apsidžiaugiu - suprantu - gerk vandenį - ką tik pati šito mokiaus. Staiga tik matau, kaip visi balandžiai pakilo ir nuskrido... ieškau priežasties -

ogi štai - žavus šunėkas, panoręs atsigaivinti. Fainuolis.

Užsukom dar atsisveikinti su nuostabiąja Ispanijos aikšte - man trūko šių kadrų.

Ramia širdim galim šliaužti toliau - ieškoti vakarienės. Praeinam dar pro tabako fabriką, kuriame pagal Bizė dirbo Karmen. Vat dar objektas trečiam kartui Sevilijoje...

Vėl fotikus metam į šoną, išeinam su mažiukais rankinukais ir telefonu - kaip visi normalūs žmonės. Karšta ir vakare... žmonių daug... atsisėdom nerealioj vietoj - pro šalį ėjo ir ėjo žmonės - vienas malonumas sėdėt ir vėpsot.

Padavėjas nufotografuoja ir pamoko, kaip reikia prašyt sąskaitos - la quenta, por favor!

Kitą rytą anksti vėl į Lisaboną - argi ne geras gyvenimas? Gaila, tik keliom valandom. Lėktuvas mažiukas, atėjome paskutinės - čia tik tiek žmonių skrenda.

Norėjau nusipirkt atminimui suvenyrą - akinius nuo saulės... pasirodė brangoki, bet dabar gailiuos, kad nepirkau. Negi vėl priežastis sugrįžt? :D