 |
 |
 |
Paskutinę trečiąją dieną oras Madride nuostabus! Saulė sušildo ir net 8-9 laipsniai šilumos nebeatrodo tokie maži. Sako, žiemą kitiems nuskyla ir 18 sulaukti, deja, mums ne. Išlendu iš viešbučio ir puolu viską fotografuoti - miestą matau naujai. Norėčiau dar atvažiuoti, pavasariop, kai žydi magnolijos, nes jų medžių ten daugybė.
Mūsų viešbutis.
Ir vėl pro Puerta del Sol aikštę.
Ankstyvas sekmadienio rytas, net persirengėliai uždarbiautojai ilsisi.
O mes ieškom kur papusryčiauti.
Vakar nusižiūrėta kavinukė - medinės sienos, durys, vidus, daug tokių Madride. Labai graži. Kai sėdėjome, kompanija žmonių filmavo kažką...
Vidus.
Bet, nors ir gražu, man buvo neskanu (užsisakiau Benedikto kiaušinius), maistą gavome atšalusį. Bet sultys nuostabios!
Šv. Jeronimo bažnyčia šalia Prado muziejaus.
Visą rytą lepina saulutė, parkas fantastiškas, mėgaujamės vaizdais, fotografuojamės. Pasidarau savo svajonių Madride foto su išformuotais medžiais, gaila, be gražiosios suknytės, kur vakar vaikščiojau, bet gerai ir taip. Įėjome į parką pro Filipo 4-ojo vartus, čia - sodas, parko dalis išpuoselėtais augalais. Tie medžiai kažkas tokio!
Einame parku toliau. Dvi mūsų laksto ir fotkina, dvi - įsitraukusios į pokalbį, atrodo, nieko aplink net nepastebi.
Retiro parkas anksčiau priklausė karališkajai šeimai, dabar čia gali vaikščioti kiekvienas norintis. Šalia didelio ežero, kuriame galima pasiirstyti valtelėmis, stovi Alfonso XII paminklas.
Smagiai stebiu ir fotkinu krūvos vaikinų įdarbintą draugę.
Parke daug kavinukių.
Nuostabusis krištolinis paviljonas.
Pagrindinė alėja pilna riedutininkų - ir važiuojančių, ir besimokančių.
Lendam į dar vieną didžiulio parko dalį - Cecilio Rodriguez sodus. Cecilio Rodrigues yra oficialus Madrido sodų ir parkų sodininkas.
Pilna povų, kurie, tiesą pasakius, kiek apipešioti.
Parko grožis, pavėsinės, suoliukai - primena Seviliją...
Dar vienas medžių išformavimo pavyzdys.
Paskutinis žvilgsnis į mano gražiuosius medžius.
Prisėdame fotogeniškoje pievelėje su Sen. Jeronimo bažnyčios vaizdu fone.
Neptūnas ir jo fontanas viešbučio fone.
Visi gidai apie Madridą rašo, kad viena gražiausių - Cibeles aikštė ir kad jos pagrindinis akcentas yra fontanas, vaizduojantis dviejų liūtų traukiamą vežimą, kuriame sėdi romėnų derlingumo deivė Cerera. Nepasakyčiau. Aikšte vyksta eismas, ji didelė, pilna mašinų, galima tik iš tolo apžiūrėti fontaną ir jo statulą, bet mums tas net nekrenta į akis, nes pagrindinė aikštės puošmena - įspūdingi Cibeles rūmai. Iki 2007 metų čia veikė pašto ir telegrafo muziejus, dabar jame įsikūrusi miesto rotušė. Čia pat stovi ir Ispanijos banko pastatas.
Prieiname dar vieną pastatą ir sankryžą, kurį matom dažniausiai, jei į goole paiešką įvedam "Madridas". Pažiūrėjau prieš važiuodama, kad jei noriu tokios pat foto, turiu užlipti į La Pecera del Círculo de Bellas Artes pastato terasą, esančią prieš šį Metropolis pastatą gražuolį.
Vaizdas is Bella Arte be saulės, sunkiai pasiekiamas nufotografuoti. Yra ir laiptukai į bokštą kažkokį, kur matytųsi viskas, kaip Madrido atvirutėse, bet neįleidžia ten. Bariukai lauke, bariukai už stiklo kam šalta - labai gražu, verta 4eu už pakilimą sumokėti. Štai kadras, pagautas telefonu - tik taip galima buvo paimt viską į kadrą.
Bariuke šiam visai mielai būtume prisėdę - viduje už stiklo šilta, vaizdai aplink. Bet dvi iš mūsų nesikėlė, pasiliko apačioje bare, tad turim leistis pas jas.
Saulėtą šiltą dieną smagu čia pabūti...
Modernusis Madrido rajonas - iki ten nebuvome nuvykę.
Štai mes ir apačioje, šiltai jaukiai ir šalia kažkokios nuogalės begulinčios vidury kavinės.
Išėję imam taksi ir lekiam prie dar vieno objekto - Temple de Tebod. Antikinė Egipto šventykla viduryje Madrido. Ji buvo išgelbėta Egipte nuo ežero Nasser kylančių vandenų, kai Egipto prezidentas Gamal Abdel Nasser Hussein įsakė pastatyti užtvanką. Tada šventyklą išardė 1968 metais akmenį po akmens kaip dėkingumo ženklą išsiuntė į Ispaniją, archeologų komandai, kuri saugojo paminklus. Pradėta 2200 m. Pr. Kr. šventykla buvo skirta dievui Amonui Tibe, stovėjo maždaug 20 km į pietus nuo Philae Nubijos dykumoje pietų Egipte.
Žinojau, kad nebus labai stebuklingas vaizdas, bet net vandens aplink ją nėra, nėra atspindžio, tad vaizdelis toks labai jau liūdnas. Reikia kiek palypėt laipteliais, kad pamatyt šventyklą, bet vaizdo į miestą nėra, matosi tik mažas lopinėlis karališkųjų rūmų.
Praeiname kompaniją, šokančią kaip ritualinį šokį, užkalbina mus vyras - pasirodo, viena iš moterų neteko šuniuko, tai atsisveikinimo su juo ceremonija...
Po truputį grįžtame į senamiestį pro Karališkuosius rūmus.
Pučia šaltas vėjas, artėja mūsų išvažiavimo valanda, tad ieškom šilto taško užkąst. Tai vienas iš tų jaukiųjų Madrido restoranėlių, daug medžio interjere, baltos staltiesės, pietūs vienam su užkandžiais ir vynu apie 30eu. Visad duoda bandelę, vienur ji 1eu, kitur - 2.50eu
Pa-ga-liau pagaliau gavau savo skaniųjų kroketukų! Jau buvau nusivylus, kad niekur Madride jų nemačiau, tuo tarpu kai Andalūzijoje pilna visur.
Bepietaujant sprendžiam nesusipratimą su taxi kompanija - nerekomenduočiau turėti su jais jokių reikalų. Pigiau ir be problemų atvežė pirmas užkalbintas gatvėje taksistas - 30eu (kompanija reikalauja 36eu), sutalpino ir 4 žmones su rankiniais bagažais ir dar pravežė pro centrą, pro lankytas vietas, dar gavom progą stebėt Madrido gatvės gyvenimą - vakarop žmonių vėl begalė.
Užsukam dar pavalgyt churų, mes vadinom xuros, o teisingai čuros. Riebaluos keptos ilgos lazdelės, mirkomos į šokoladą, skanumėlis!
Gale apsiryjam visiškai, vos paeinu. Dar vyniuko perkam parduotuvėje butelį, betrūksta tik pradėt gert iš bonkos gatvėj. Po visų taksi nesąmonių norisi atsipalaiduot.
Ir štai jau oro uoste stebim fantastišką dangų ir laukiam savo skrydžio. Norėčiau dar pajust "karštą" Madridą - atvažiuot pavasarį, vasarą, kada šilta, gatvėse vyksta veiksmas, žydi magnolijos, pasivaikščiot po parką...
