 |
 |
 |
Priešistorės lyg ir nėra. Atėjo laikas moteriškam savaitgaliui. Po Barselonos kovą daug laiko praėjo. Lyg ketinom važiuot į Atėnus, bet taip gavosi, kad geriausi laikai ir kaina buvo Madrido. Lekiam!
Ankstyvas rytas, 5 valandos, tradicinis selfiukas lifte. Mano miestely tamsu, atrodo visus pažadinu lagamino tarškėjimu.
Susirenkam Ciuricho oro uoste šalia Starbucs, senai matėmės visos keturios, daug plepalų laukia. Prasideda family detox savaitgalis!
Skrendam su Iberia - viskas sklandžiai. Atskridus firmos "Welcome Pickups" taxi vairuotojas vėluoja 15 min, kai pagaliau pasirodo, mum rankas spaudžia pliurpdamas telefonu. Kai pagaliau padeda ragą, pareiškia, kad mes atrodome anot jo "not so excited and tired". Aš nenutyliu ir iškloju, kad mes jo laukiame jau 15 minučių ir galėtų nevėluoti, gal tada neatrodytume "not so excited".
Blogas įspūdis išsisklaido, kai jis išmargina žemėlapį markeriu, patarimais ir vietinio pastebėjimais važiuodamas ir stovėdamas gatvių susikimšimuose. Visi važiuoja milimetrų atstumu vieni nuo kitų.
Viešbučiu Intur Palacio San Martin susižavim, jis gražus, senoviškas, kambariai erdvūs, lovos patogios, labai gražus ažūrinėm durim veikiantis senovinis liftas. Pusryčiai 16eu, iš karto neužsisakom, paskui jau nebeimam, įdomiau įlyst į miestą papusryčiaut, manom.
Pirmas taškas - valgyt! 13 val, kėlėmės 4 ir vis dar be pusryčių. Pirmas selfis išlindus į Madrido centrą - štai mes ir pakeitėm tapetus, pasak Ilonos, mūsų blondinės. Pietūs Madride oficialiai iki 16 val, vakarienė nuo 20-21 val. Mes dar telpam į pietų metą drąsiai.
Gourmet experts užkandimo taškas aukštai Les Ingles prekybos centre nusižiūrėtas, kaip turintis gražią terasą tapų taškas. Pasirinkimas nedidelis, batonai, picos (man trūksta kroketų, gaspačio), sumuštinukai, salotos. Karštų nelaukiam, nors daro ir juos. Vaizdas, na... Būna ir blogiau. Fotkinam. Saulės nėr, man jokio malonumo fotografuot plokščią vaizdą.
Iš šio taško matomas vaizdas toks - po dešine matosi Karalių rūmai, ne, bet vaizdo jokio realiai, priešais juos centre Karališkojo teatro kupolas, kairiau Almudenos katedros bokštai.
Oras apsiniaukęs, Madridas remontuojasi daug kur, fotkint noro nėr. Einame pro Puerta del Sol aikštę - pro ją dažnai vaikščiojom, vis pakeliui būdavo. Daug persirengėlių, už šį kadrą gavau slėptis, nes pradėjo reikalaut pinigų, neįkyriai, bet davė suprast, kad nieko prieš būtų.
Stilinga ispanė, patiko.
Prie taip vadinamo nulinio kilometro - nuo kurio prasideda didieji šeši Ispanijos keliai - krūva kiniečių.
Vis tik sulaukiam savo eilės ir susistatom kanopėles, kaip ir kiniečiai.
Nuotaika kiek pasitaiso, kai praeiname Del Arenal gatve, gatvės muzikantai fantastiški, įvairaus stiliaus puikiai atliekami pasirodymai.
Muzikantai ir šokėjai.
Tašių pardavėjai.
Šie muzikantai tiesiog sužavėjo, moteris raudonu paltu dainavo stipriu operiniu balsu, ne kasdien gatvėj išvysi tokio lygio gatvės muzikantus.
Landžiojam į parduotuvėles, stebim gatvės gyvenimą, sėdam antrai taurei vyno su mažiuku vaizdu į Karalių rūmus.
Karališkieji rūmai iš pirmo žvilgsnio įspūdingi, dideli, merginos pastebi aptrupėjusias žaliuzes, o man jos savotiškai jaukios,bet viskas pilka, apsiniaukę, nėr gražios šviesos fotografuot. Daromės selfius, bandom mano Beauty plus programėlę.
Rūmai statyti 1738-1755metais, yra oficiali Ispanijos karališkosios šeimos rezidencija, naudojama tik ceremonijoms. Karališkoji šeima gyvena modernesniuose Zarzuela rūmuose Madrido priemiesčiuose. Čia vaizdas iš Almerijos aikštės.
Kai pradeda lynot, lendam i vidų. Praeiname be eilės, bilietus pirkom internetu iš anksto.
O ten! Nuostabus puošnūs kambariai, siuvinėto šilko sienos, raštų ornamentų įvairovė, porceliano sienos, freskos, milžiniški sietynai, gobelenai, Velazquez, Caravaggio, Francisco Goya paveikslai... kambariai tiesiog fantastiški! Žandikaulis atvimpa tiesiogine prasme! Ispanai, kaip visad, gaili savo grožių leist fotografuot. Bet aš negaliu neįamžint kelių akimirksnių.... visiškas kontrastas kukliai išorei.
Aš, euforijoj beveik.
Net nesitiki, kad čia gyveno/gyvena kažkas realiai.
Už šį kadrą jau gaunu velnių, tad slepiu telefoną.
Mano numylėtinė Ispanijos karalienė Izabelė - skaičiau knygą apie ją. Labai stipriai tikinti moteris su fiktyviu popiežiaus palaiminimu ištekėjo už savo pusbrolio Aragono karaliaus Filipo. Jai valdant buvo išvaryti maurai, žydai, protestantai iš Ispanijos, įvesta inkvizicija, Ispanija tapo suvienyta stipria krikščionių šalimi. Finansavo ir rėmė Kolumbo keliones. Bet asmeninis jos gyvenimas buvo nelengvas, nors iš išskaičiavimo ištekėjusi, su vyru sutarė, bet jų vaikai - tragiško likimo. Vienintelis sūnus mirė dėl silpnos sveikatos, viena duktė mirė gimdydama, kita išprotėjo.
15:55 einam į karališkosios virtuvės ekskursiją - nurodytas tikslus laikas. Ji pribloškia patalpų kiekiu, dydžiu ir įvairiausių rakandų rakandėlių milžinišku kiekiu... jei keptuvių, tai 20, jei puodų, tai dar daugiau... Vyno patalpa su dulkėm apsitraukusiais buteliais! Čia jau leidžiama fotografuot, tad nesivaržom.
Kokie apdulkėję butelaičiai... Įdomu būtų paragauti...
Nemažas toks atidarytuvukas.
Išėjus trumpam palepina saulutė!
Landžiojam po rūmų suvenyrų parduotuvėlę, ir einam link senojo San Migelio turgaus. O jis gražus! Tikėjausi eilinės halės, o čia tokia puošnuma! Švarus, tvarkingas viduje, daug įvairiausių skanumynų ir tik gatavas maistas. Vietų atsisėsti nedaug, tad perkam skanėstų ir vyno, stovim šalia lango ir stebim žmones. Griebiu savo išsvajotus kroketus, bet, deja, tenka nusivilti, netraškūs, pastovėję, prisigėrę riebalų, fui.
Mūsų užkandis.
Vos laikomės ant kojų, tad grįžtam i viesbuti su dviem butelaičiais rausvo ir raudonojo vyno. Plepalai plepalai... Vakarienės nebenueinam, užsikemšam churomis ir Ilonos naminiais sausainiukais.
Kitas rytas. Dieną lankysim Prado muziejų - aš šiaip muziejų nefanė, bet paveikslai man prie širdies. Orai nelepina spalio gale, pries pora dienu buvę plius 25 ištirpsta iki plius 8-9 ryte.
Madrido simbolis - meška, valganti vyšnias nuo medžio, turiu tokį ir raktų pakabuką savo kolekcijai. 1966 metais buvo sukurtas šis neįprastas paminklas. Labai greitai toks simbolis buvo pradėtas naudoti ant atvirukų, pašto ženklų, lipdukų ir suvenyrų. Šiuo metu galima išgirsti daug versijų kodėl ant Ispanijos herbo atsirado meška ir žemuogių medis, tačiau vieningos nuomonės nėra.
Einam ieškot pusryčių, netyčia atrandam neblogą vietelę Market Cafe Madrid . Staliukas prie lango skirtas trim, mes susigrūdam 4, as dar pasiimu kėdę savo tašei, kuri prigrūsta kiek telpa. Padavėja sugrūda mus kukliau, nustumiu tašės kėdę toliau, imu ją ant kelių, bet padavėja kėdę man sugrąžina!
Meniu už 12eu - kava, sultys, va toks va kiaušinienės variantas, jogurtas su vaisiais.
Pavalgę pakeliui užmatom marškinėlių parduotuvę, aš noriu užeiti, pažiūrėti lauktuvių vyrui. Išrenku vienus su La siesta užrašu, su pardavėja bandau šnekėt ispaniškai - Duolingo pamokos vyksta sėkmingai jau beveik pusmetį. Tiesa, su pertraukėlėm, reikėjo nemėgstamą vokiečių egzaminą išsilaikyt. Tad kloju marškinėlius ant stalo, pardavėja sako čia vyriški, tad aš sakau pardavėjai Yo quero pagar la camiseta para mi esposo. Ji linkteli ir man juos pakuoja. Man laimės - susikalbėjau :)
Ir tada lendame (su internetu pirktais bilietais be eilės) į Prado muziejų - vieną iš didžiausių Europoje meno galerijų, didžiulė paveikslų nuo 12-ojo amžiaus kolekcija. Salių daaaug, aukštų trys. Pasiskirstom ir pradedam. Kadras iš ten - kol dar nežinojome, kad ir čia griežtai draudžiama fotografuoti.
Su didžiausiu malonumu apžiūrime tas milžiniškas sales. Užkandam kavinukėje, ir vėl tęsiam. Šiurpuliukai bėgioja po kūną, kai matai prieš save Diego Velázquez Las Meninas ir kitus šedevrus. Verta aplankyti, mes ten užtrukome apie 3-4 valandas ir jos neprailgo.
Išėjus iš šilto muziejaus pradeda lynot, vėsu.
Lendam į pakeliui pasitaikiusį jūrų gėrybių restoranėlį Parrilla el Barril. Kainos šveicariškos, baltos staltiesės... bet mes sušalę, alkanos, norim pasimėgaut šiluma, skaniu maistu ir padavėjų dėmesiu.
Skanu ir verta. Valgiau galų stiliumi pagamintą žuvį, tai yra grubų kaimietišką, bet labai skanų patiekalą.
Toliau turas po parduotuves - oras ne koks, Retiro parko lankymą atidedam. Einam Gran Via - pagrindine Madrido senamiesčio arterija, klubų, barų, kino teatrų, parduotuvių apstu. Pastatai nuostabūs, milžiniški, puošnūs, einam užvertę galvas, bet lb daug remontuojamų gatvių ir atnaujinamų pastatų aplinkui. Tipinė foto - gražus pastatas ir fone tvarkoma gatvė.
Saulės vis dar nėr, apsiniaukę, tad ir foto tokios niūrios...
Bandom užsisakyt vietas vakarienei seniausiame Madrido restorane, pasiūlo tik 21.30... vėloka vakarienei... Perskambinam rekomenduotas kelias vietas - nieko, viskas užkimšta. Madride įsikūręs Restaurante Botin laikomas seniausiu restoranu pasaulyje ir yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Šis restoranas, tiekiantis Viduržemio jūros regionui būdingus patiekalus, buvo įkurtas 1725 m. Teigiama, jog čia mėgo lankytis Ernestas Hemingvėjus. Adresas – Calle Cuchilleros 17, Madridas.
Fotkinu Seimo rūmus ir Servanteso statulą, Justina fotkina mane.
Laikas šopingui. Nardom po įvairiausias parduotuvėles, perkam, matuojamės, patarinėjam. Kainos mažesnės, nei Šveicarijoje net populiariųjų tinklų - Mango, Zara, Massimo Dutti, nenuostabu, juk jie ispaniški. Paskui pažiūriu, kad kainos skiriasi net ir nuo Lietuvos ir kitų euro zonos šalių - mano nusižiūrėtas paltukas Madrido oro uoste pigesnis net 50 eu! Gailiuos, kad nepirkau...
Grįžom į viešbutį, pailsėjom ir vakare turim planų - užkilti į viršų, į madingą ir fainą barą Radio Rooftop Bar Madrid.
Štai ir priėjom tą madingą ir fainą barą - Radio Rooftop Bar Madrid. Užsikeliam, viršuje groja DJ, nesusišnekėsi, šoka žmonės. Viduje čia. O lauke liūdnoka, lynoja, lauko baras nedirba, tad tik fotkinu vaizdą ir maunam žemyn.
Visą vakarą praleidom čia - viešbučio Me Madrid Reina Victoria bare. Jauku, smagu buvo pasėdėti. Padavėja dėmesiu nelepino labai, bet nieko. Ryt laukia paskutinė diena, žada saulę... Gal pagaliau pamatysiu savo norimą Retiro parką ir išformuotus medžius jame?
