 |
 |
 |
Pasirodo, nebuvo ko svajot - Splitas gerokai nuvilia.
Triukšmingas uostas, atvykę bandom susigaudyt laivų ir keltų plaukimo tvarkoje. Uostas didžiulis, milijonas turistinių agentūrų, siūlančių plukdyt visur. Iš Splito galima nuplaukti į visas salas, daug žmonių plaukioja maršrutu darbas-namai. Žiūrim, kur galim patys nukakt. Vieni laivai plaukia tik į Hvar, arba vienas laivas kaip maršrutkė per dieną aplanko visas salas, bet gali rinktis tik jį vieną, kiti neplaukia, negali išlipt vienoj saloj porai val., plaukt toliau, išlipt kitoj... ne, įlipai ir tavo bėdos - plauk iki galutinio taško arba neplauk. Agentūros plėšia nežmonišką kainą 600-900eu už privatų laivą ar 10 žmonių laivą. Sunku savarankiškai susigaudyti kas kur ir kaip. Prisifotkinam tvarkaraščių ir einam į miestą - pastudijuosim namuose.
Žymiuosius Romos imperatoriaus Diokletano rūmus sunku įžiūrėt, matau - masyvūs mūrai, ir taip plačiai išplitę, visą Splito senamiestį užima - nesusidaro tas bendras didingas statinio vaizdas. Eini gatve, matai išorines sienas, o apačioj barų karalystė. Kadaise rūmus "užvaldė" po truputį jų viduje apsigyvenę miestiečiai. Rūmai buvo 215 m ilgio ir 180 m pločio. Juos supo storos net iki 28metrus siekiančios sienos!
Viduje gražiausias išlikęs fragmentas yra štai čia.
Sunku apimti net su plačiakampiu...
Štai taip atrodo rūmų vidus - gatvės, kurias po truputį užėmė miestiečiai. Toliau matosi išėjimas - sidabriniai vartais, už jų miesto turgus.
Vaikštom po miestą, jame daug senovinio palikimo - kolonos, sienos, antikinės skulptūros... Gražu, bet vis tiek kažkaip neužkabina manęs šis miestas.
Vaikam už pozavimą pažadėta ledų, tad stengias, dirba.
Ogis už mūsų nugarų mezga pažintis.
Visas senamiestis - Imperatoriaus Diokletiano rūmų liekanos. Čia Žalvariniai vartai - už jų turtingiausias rūmų fasadas.
O čia - Aukso vartai - pagrindinis įėjimas į Diokletiano rūmus. Kadangi pro čia pralėkėme kulkos greičiu, lieka nenufotkintas didžiuuuulis geležinis žmogus - statula vyskupas Gregorij Ninski su žmonių nutrintu pirštu - tai neša sėkmę.
Skubam maitint alkanos minios.
Užsukam pavalgyt, nepataikau užsisakyt, visi kiti giria mėsinius "pirštelius".
Poilsio minutėlė.
Apsipirkę suvenyrų, pažiopsoję turgelyje, traukiam link mašinos. Mano eilinis veido valiklis uz 9 eu buteliukas stovi stiklinėj lentynoj užrakintoj - iš to galima spręst apie žmonių perkamumo lygį. Aptarnaujantys žmonės kalba angliškai be problemų, kurie nekalba - stengias apsimest, kad kalba - čia kaip mūsų padavėjas.
Vaikams visad visko reikia.
Susitiko du giminaičiai.
Paprašau mane nufotkint akmeninių namukų fone.
Pro sidabrinius vartus iš Diokletiano namų į turgelį. Labai fotogeniški man tie mandarinai.
Gręžiamos dieduko ir močiutės piniginės.
Grįžtam namo, kas į baseiną, kas su knyga ant gultų šalia baseino. Vakaras su vietiniu baltu Graševina ir raudonu Dalmatinac vynu ir Paškij sūriu iš Pago salos - vėlgi - mūsų šveicariškas Grueres skanesnis.
Dar trūksta kažko, kas priverstų suprasti, ko visi taip veržiasi į Kroatiją.
Jaučiuos nusivylusi, kad vaikai nesimaudo baseine. Jo vanduo, žinoma, galėtų būti ir šiltesnis keliais laipsniais. Nors šildymo sistema veikia, uošviai maudosi, bet mano princesėm vėsu. Vėsu ir man, bandau lyst, bet paskui grįžtu ant saulėto gulto.
Tingūs rytai...
Šiandien ta diena, kai aš pradėjau įsimylėt Kroatiją. Na, gal skambiai pasakyta, bet radau tai, kas patinka, galų gale. Visų pirma dieną žadėjo lietingą, maniau, pratupėsim namie. Galiausiai žadėto lietaus neliko nė ženklo, diena graži, saulėta.
Nuvarėm į salą už Trogir miestelio - Čiovo. Įvažiavimas tiltu, patogu aplankyt be kelto problemų.
Tik pradėjome važiuot sala, pradėjo vertis grožiai - maži miesteliai, žydri paplūdimėliai, baisinio statumo siauros gatvytės, atsiremiančios tiesiai į jūrą, alyvmedžiai, siauri keliukai, ir vaizdaaai nuo kalno į gretimas salas. Važiuojam, stojam. Vaikai - nu ko čia stojam? Mes su vyru - nes čia namą pirksim. Išlipam, žiūrim parduodamą namą. Visi patenkinti naršom po alyvmedyną. Atgaiva mums gamta ir grožiai po šabakštyno šalia Splito ir šiaip... visur.
Privažiuojam didžiulį statomą namą ant kalno - uošvio sprendimu - būsimas viešbutis. Bandom leistis pėstute žemyn maudytis, kol nepamatau, kad paplūdimys tik plaukiantiems nardytojams - jokio pliažo. Tada kylam aukštyn. Bent man smagu - vaizdai nuostabūs! Vaikai kiek nepatenkinti.
Su visa maudymosi įranga - atgal prie mašinos.
Maudytis randam rojaus įlankėlę šalia ... miestelio Okrug Donji. Čia gatvės miestelyje - stačiai stačiai į pat jūrą!
Vanduo permatomas! Chebra lenda, mano mažė beveik, aš fiksuoju, o dičkė su šuniu stebėtojų hamake pozicijose. Grožis aplink!
Aš neįlysčiau maudytis. Vis tik spalio mėnuo, kas kad oras plius 22-25. Vanduo jau vėsokas, bet aš šalčmirė. Visi kiti, išskyrus mano dičkę, maudėsi, nardė.
Kaip skaidru!
Narai pasiruošę. Mažė paskui apsigalvojo. O uošvio jau senai nesimato - kažkur nardo
Apmąstymai.
Čia buvo - dieduk, išnešk mane, bijau jūros ežių. Gal buvo vienas kitas šalia akmenų...
Keletą hamakėlių radome, išnaudojome pagal paskirtį. Tik tualetų, dušų - nieko.
Mano gražuolis vyras!
Išsibuvę varom į Trogir - tai mažytė salelė tarp žemyninės Kroatijos ir Čiovo salos. Mažas 2t metų senumo akmeninis miestukas-priklausė ir Austrijai, ir romėnams, ir Venecijai. Sala po truputį įtraukiama turizmo, bet graži ir jauki. 1997 m. Trogiras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Turi savo uostą, iš jo galima nuskelti į gretimas salas, žinoma, netrūksta ir ekskursijų siūlytojų.
Fone Čiovo sala.
Pažintys, pažintys...
Kamerlengo pilis – 15 a. statytoje pilyje kurį laiką joje gyveno Venecijos gubernatorius.
Barą vakarienei renkamės sunkiai, visi suirzę, pavargę, alkani.
Einam toliau nuo krantinės, kur viskas kainuoja dvigubai, ir neapsirinkam.
Galų gale sėdim, aplinka jauki, vynas ir maistas padaro savo darbą, grįžta gera nuotaika.Labai man patinka šis laikas, kai laukiame maisto, bet gėrimus jau turime. Smagu pailsėt, pasikalbėt.
Vaikai susižavi didžiuliais kolos bokalais
Mūsų šuniukas pavargo.
Maistas super paprastas, bet skanus.
Vėl malamės po jaukųjį Trogir, fotkinamės, perkam suvenyrus. Miestelyje daug graikų, romėnų ir venecijiečių palikimo. Labai man čia patiko.
Kokie gražučiai vaikiški rūbeliai jūros motyvais!
Mane sužavi stalai su kėdėm, kaip visada... patinka ta simetrija.
Rotušės aikštė. Jauki.
Apie 18 val vaikai išėjo iš vietinės mokyklos...
Ši suvenyrų parduotuvėlė atrodo maža, bet iš tikrųjų turi net keturis aukštus. Kol apžiūrėjome viską!
Pakeliui užmatom turgelį ir žuvies pardavimo tašką - žinosim ateičiai. Pilna burna valgėm šiuos saldžiarūgščius mandarinus.
Lipam per tiltuką ir sukam į parkingą.
Nuostabi diena. Vakaras su vynu ir sūriu, baseinas beveik sušilęs po šiltos dienos, bet vakaras plius 20, nesigundom lyst maudytis. Šuo krenta išklotine ant lovos ir sminga.
