 |
 |
 |
- Mama, nupirk man salą! - nuskamba iš mūsų mažiausios, plaukiant iš Trogir į salas - pro Čiovo link Drevnik Veliki, toliausias taškas Šoltos saloje - miestelis Maslinica.
Plaukiam laivu su ekskursija. Ne mum tai. Pasigailėjom net laivui neišplaukus. Galvojom lipsim į šį, matomą nuotraukoje. Bet ne, atplaukia sausakimšas laivas ir mus sugrūda, kur telpam. Lipam į antrą aukštą, sėdam šalia latvių kompanijos keliese, kiti kitur, uošvis lieka stovėt.
Patarimai plaukiantiems pirmą kartą:
pasiimti maisto!
vandens, jei norisi - kokio savo NORMALAUS alkoholio
saulės kremas
neplaukti su vaikais ir šunimis
Bent jau oras gražus, tad fotografuoju ir džiaugiuos vaizdais.
Mano vieta - per viduriuką tarp dukros ir anytos.
Matosi gigantiškas viešbutis, stojam čia, dar prisiimam žmonių...
Viešbučio pakrantė smėlėta, smėlis gan retas reiškinys Kroatijoje.
Salų salelių... viena turi švyturį. Čia ir nuskamba mažės prašymas nupirkti salą.
Ogiui, kaip anyta išsireiškė, buvo šuniškos atostogos. Gerai, kad dar sustodavom karts nuo karto, bet palakstyt gavo tik vakare namuose.
O čia matosi mūsų vakarykštis gražusis pliažiukas! Tas po dešine, kur stovi tas pats baltas kemperis.
Vaizdai gražūs - pakrančių miesteliai, jūra, laivai. Bet 2 val tas pats pradeda pabost. Gaunam po saldų vafliuką ir grappos lašelį - čia žadėti pusryčiai. Gerai, kad vaikus pamaitinom ryte kiek rimčiau, dabar irgi visus vafliukus atidavėm. Po grapos eina vanduo, sultys ir sula, tada vynas. Ok, vyną iš bambalio imam!
Vaikai dalijasi sultis.
Šioj Žydrojoj lagūnoj stojam, ištiesiama vaikiško tipo ilga čiuožykla į vandenį ir ką, maudynės prasideda! Ir atsirado besimaudančių... Vaikai, suaugę...
Sekantis sustojimas saloje Šolta - mielas jaukus miestukas Maslinica. Net miestuku sunku pavadinti - keli namai aplink uostą.
Tik išlipus ant kranto numetu savo 20mm objektyvą ant žemės, uždedu ant fotiko - nefotkina... nuotaika sėda akimirksniu... Na, bet ką daryt, dedu 50mm ir fiksuoju toliau.
Blūdijam, nusprendžiam eiti link kavinės. Uošvis varo išsimaudyti.
Tik dar prisėda ant suoliuko ir sako - viskas, čia gyvensiu. Jaukus ramus miegantis šiltas kampelis.
Paeiname molu į priekį, paskui atgal - iki kelių barų, kur nusėdo dauguma mūsų bendrakeleivių.
Ieško žuvų mažė. Toliau krantine paėjus maudymosi zona, vietinių namukų daugiau.
Sėdam bare, kavą daro 100 metų, kokteilis irgi toks pezalas. Valgyt neduoda nei čia, nei laive.
Na, bent jau vaizdais būsim sotūs.
Merginos išsikaulija "skvyšių", hmmm...
Einam į vietinį miniatiūrinį supermarketą, perkam bananų, duoniukų - kad išgyventume, maisto šiandien dar normaliai nevalgę. Pasirinkimas ne itin platus.
Reik grįžti atgal į laivą.
Dieve dieve, kad mes dar į kokią ekskursiją važiuotume...! paplaukėm dar kiek, vynas liejas laisvai, tas iš bambalių, vienas bendrakeleivis latvis puola pilstyt savo kompanijai. Šalia mūsų sėdintys irgi įsismarkauja.
Mano kompanija.
Stojam pietų valgyt. Saloj, kur jau buvome - Čiovo. Nuostabus pliažiukas priplaukus.
Va, laukia vyriokas, mus pririšiantis prie kranto.
Ir mūsų laiviokas, dabar jau tuščias - visi valgyt nuskubėjo.
Bariukas vietinis, pavadinimu Konoba Duga. Ant stalo batonas ir kopūstai nenuteikia gerai. Laukiam. Atneša skumbrę, puse bėdos tokia. Iš tikrųjų už ekskursiją mokėjus lyg apie 30 eu vienam, nėr ko tikėtis karališkų pietų. Matyt, viską ant alkoholio išleido.
Pavalgę einam pasivaikščioti ir randam rojaus pliažiuką pavadinimu Labadusa.
Tikrinamas vanduo ir ieškoma apsistojimo vieta - kad ir trumpam.
Primena Sardiniją ir jos skaidrius rojaus pliažiukus.
Beveik visi lendam maudytis, aš tik iki pusės - vėsu man. Ir tik dėl foto :)
Uošvis ištraukia jūrų ežiuką. Visus gyvius paleidome atgal į vandenį, nieko šįkart nesivežėm namo į akvariumą.
Aistė nugalėjo baimę - baisusis jūrų ežys - jos rankose.
Dar keletas portretukų... su vyru drebam abu - jis po maudynių, man šiaip šalta, bet reikia pozuot :)
Vietinis žvejys praplaukia.
Ir turim grįžt į savo sausakimšą laivą.
Suprantu žmones, grįžtančius ne vieną kartą čia vasarą, nekreipiant demesio į brangokus barus (lyginu su Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija), popierio skonio jų firminį pašskij sir ir šiukšles beveik šalia turistinių objektų - atostogaut galima, Adrijos jūra čia karališka. Ir nesvarbu, kad akmenukai, mes buvom be batų - įmanoma vaikščioti. Gal vasarą, kada kaitina, geriau turėt ir batus.
Viršuje įsisiūbavus latviams, einam sėdėt į apačią. Vis tiek tenka šnekėt su vyriškiu, kurį paskui kolegos išnešė beveik iš laivo.
Liko tik mūsų sustojimas, laivas pustuštis. Mažiukas mūsų smigo - ilga diena buvo. Šuo, nors jam diena buvo visiškai sumauta, ištikimai seka kur aš einu ir ką darau.
Laivo remonto dirbtuvės ir uostas.
Šviesa fantastiška įplaukiant į Trogir, fotkinu jų gražiąją tvirtovę.
Vėl per tiltuką iki parkingo.
Vakaras namuos su vynu, sūrio pyragu iš vietinės kepyklėlės ir prancūziška komedija.
