 |
 |
 |
Galva plyšta. Planuojam rudens atostogas.
Šveicarijoje turim jas rugsėjo gale - spalio pradžioje, puikus laikas pratęsti vasarą kur šilčiau. Nors šiais metais ir pas mus pakankamai šilta - 26-27 laipsniai rugsėjį. O galva plyšta dėl to, kad norim atsigabent uošvius pas save, tada išsinuomota didele mašina visi važiuoti į Kroatiją. Bet galva plyšta ne dėl tokių norų, o dėl svarstymų... pro kur važiuojam, Miuncheną, Bergamo, Insbruką, net per Vieną ratą darytume galbūt, kur uošviai gali atskrist iš Lietuvos, o mes juos prigriebiam. Nusprendėm - normaliausia, skrist pas mus, į Ciurichą ir tada po poros dienų visiems išvažiuot nuomota didele patogia mašina. Bet... paaiškėja, kad šveicarai su nuomotom didelėm patogiom mašinom "į rytus" važiuoti neleidžia. Vėl viskas per nauja... Vyro kolegos pasiūlė nuomot mašiną iš vokiečių - pigiau ir nieko nedraudžia. Sudėtinga su pasiėmimu... Skraidinamės uošvius tiesiai į vietą - Split, o patys varom su sava, vietoj nuomosim, jei bus reikalas. Uošvių skrydžiui persėdimai net du! Vilnius-Varšuva-Zagrebas-Splitas. OMG. Jau kyla mintys rinktis ne tokį komplikuotą maršrutą kur link Italijos ar Prancūzijos... bet netraukia ten šįkart... buvom 101k.
Dar priedo derinu būsimą kelionę į Madridą su merginom - lankytinas vietas, kur norim, kur nenorim, perku tėtei bilietus pas mus Ryga-Ciurichas, perku autobuso bilietus Klaipėda-Ryga, paaiškėja, kad nėr normaliu laiku maršruto, reik vėl kažką galvoti... Dar plius mažės gimtadienio planavimas savaitgalį... Sunkus tas kelionių planavimo darbas. Bet malonus.
Likus katastrofiškai mažai dienų iki atostogų - 8, gaunam ir skrydžius normalius Kaunas-Ciurichas su LOT lenkų avialinijom ir šveicarų Hertz išnuomoja norėtą mašiną! Belieka tik susirasti kur galvas priglaust. Orų prognozė spalio pradžiai labai neguodžianti... Bet nuotykiai svarbiausia, o dar su gera kompanija! Paieškojus internete šildomais baseinai vilų - tas būtina dėl vaikų, randu pora variantų, pasitariam su vyru ir štai mes jau turim savo nuostabius namus 8-ioms nakvynėms. Kainos ne sezono metu ne tokios jau ir aukštos, nepalyginsi su Provansu.
Štai mūsų karavanas. Kai einam čia, sakau vyrui - tikiuosi, ne tuo šaldytuvu, kur toliau stovi, važiuosim?
Uošviai irgi jau vietoje, balkone šildosi, kavutę geria.
Atėjo išvažiavimo diena - rugsėjo 29-oji. 6 ryto bandom įgrūst nemažą šuns narvą į 9-vietį mašinos saloną, vieną kėdę išėmus netelpa, išimam dvi. Tilpo. Leidžiuos liftu žemyn, su paskutiniais daiktais ir varom. Taip, taip, mano pagalvė keliauja kartu.
Važiuojam pro Lichtenšteiną, Austrijos gabaliuką, ir link Vokietijos, Miuncheno. Tada Zalcburgas.
Stojam pusryčių Mcdonalds Vokietijoje prieš Miuncheną. Oras plius 9 - maunam kuo greičiau is mašinos į barą. Ir mes važiuojam į maudynių atostogas! Ekranėlyje Makdonale pornohub nuoroda, hmm...
Kaip visad kamščiai tarp Miuncheno ir Zalcburgo - remontuojami keliai. Stengėmės šią atkarpą prašokt iki 9, deja, nespėjom. Nuo Zalcburgo prasideda grožiai, sakom, beveik kaip Šveicarijoj, maži ūkininkų namukai su gėlytėm ant langų, žalios pievos, miškai. Beveik privažiavę Zalcburgą matome kelių rodyklę - kiek šalių pažymėta! Penkios!
Slovakija graži! Daug kalnų šalia siena su Austrija. Sieną kertam tuneliu - beveik 8km. Degalinėje perku raktų pakabuką, Liublianos palieku - nelankysim, bet Slovėnijos drąsiai imu. Skaitom žodžius - o dar is vokiečių visi žvengia dėl jų sudurtinių žodžių!
Mankštinam kojas ir šiek tiek už Zalcburgo. Pataikom į gražią vietą - Puch bei Hallein, didžiulė aukštoji mokykla, kažkokia pilaitė, upė, gražu. Ogis išlindęs is mašinos puola voliotis žolėje. Neypatingai myli jis tas keliones mašina...
Oras šyla, 16 val 18-19. Traukiam kuo greičiau iki Kroatijos. Vaizdai pro langus nuostabūs! Tiek Austrijoj - pilaitės, kloniai, kalnai, tiek Slovakijoj - tie patys kalnai, miestukai maži... Nuotraukos tik telefoninės šiandien...
Pravažiavę Slovėniją, stojam pavalgyt apie 17val. Novo Mesto. Fainam bare, daug salių, vyksta užsakomieji renginiai. Susidaužiam slovėniško alaus bokalais, skaniai pavalgom ir vėl į mašiną.
Įvažiuojam į Kroatiją jau tamsoj- 19 val jau temsta. Atvažiuojam į vietą. Lauke didžiausias vėjas - bura. Super draugiškas namo savininkas, viduj jauku, vyno, alaus, sulčių, vandens, šokolado ir sausainių prikimštas šaldytuvas. Išlenkiam raudono vietinio vyno butelį. Taip norėtas šildomas baseinas šaltas dėl buros. Krentu į lovą - pagalvosiu ryt.
Ryte sukylam 7.20. Saulė kyla, darosi karšta, vėjas silpnesnis jau gaivina. Šalia Adrijos jūros ir Dinarų salyne - šilčiausia Kroatijos klimato zona, spalio pradžioj virš 20 visai neblogai. Tada kalnų zona vėsiausia ir vidutinė klimato zona - žemyninė, aplink Zagrebą. Oras pakrantėj visada šiltesnis, nei žemyninėj Kroatijoj, kai pakrantėse 22, Zagrebe tik 14. Lietų irgi kai žadėjo, niekas nelijo, nulydavo tik naktimis. Čia spalio pradžioje.
Bandom lyst į baseiną, bet jis dar nespėjęs sušilti...
Prie pusryčių stalo išsilavinęs protingas mano vyras sako: "vaikai, o žinot, kad čia Dalmantinija? Nu gerai, Dalmatija? Vieningai nuspręsta - šiandien jokių kelionių mašina, einam vietoje pasižvalgyti, kur atsidūrėme.
Tolumoje matosi Splitas.
Einam į priešingą pusę Splitui, krantinė nusėta namukais, kai kurie nebaigti statyti, sklypų pilna tuščių, iškart kyla visokiausių minčių mano vyrui ir visai giminei apie nekilnojamo turto įsigijimą.
Bėgu paimt nuo saulės kremo išsinuoginusiam vaikui. Per puikų tuščią sklypelį...
Va vienas pavyzdys. Baigiamas statyti namas visai šalia jūros.
Skaičiau forumuose - pirma eilė, antra eilė nuo jūros... maniau, keista, kad taip eilėm dalina. Bet čia toks ryškus skirtumas tarp tų namukų pirmoje ir kitose eilėse! Pirmoj - bariukai, "susitvarkę" namai - daugumoj, antroj eilėj - mažiau susitvarkiusių, daugiau netvarkingų, o paskui išvis bardakėlis.
Na, bet mes einame palei jūrą, kuri tokia skaidri ir graži...
Randam asociacijų ir su Eilatu ir Ispanija ir Sardinija bevaikščiodami Adrijos jūros pakrante tarp Split ir Trogir. Eilato kalnai, Sardinijos žydra jūra, ispaniški namukai, pasak uošvių, nors man tie akmeniniai apleisti namai gal daugiau prancūzų atrodo.
Kaštel Štafilic miestelio pakrantė. Jauki pakrantė. Ne taip jauku toliau nuo pakrantės.
Čia dar labai graži gatvelė - buvo žymiai labiau apleistų pastatų, netvarkingų sklypų, šiukšlių...
Labaai skaniai pavalgom pietus tolimiausiam taške - restoranėly Papalina Konoba.
Mūsų ketveriukė be šąlančio šunėko apačioje.
Žuvytė pasidalint. Skanu!
Sukam link namų. Žmonės vietiniai be problemų kalba angliškai, vokiškai, o išgirdę mus su uošviu kalbant lietuviškai, dar rėkia pavymui - jūs kalbat kroatiškai??
Pastebiu, kad viešosiose žaliose erdvėse negalima vesti šunų!
Užsukam į parduotuvytes vietines - paprastos, mažos, bet visko pilnos. Perkam vietinių mandarinų, vyno, pusryčiams maisto. Nustebina vyno bambaliai. Teks ir paragaut iš tokių!
Man 5 litrus Chardonnay prašom. Užrašai daugiau mažiau suprantami visur.
Grįžtam, lendam į baseiną, aš daugiau per sukąstus dantis - vėsoka.
Mano ruonė mažė irgi nesužavėta - čia tik nuotraukai šypsenėlė.
Bet ačiū dievui buvo kas naudoja baseiną pagal tikrąją paskirtį.
Vyras miega, uošviai skaito ir spokso TV, vaikai prie planšečių, o as skaitau ir svajoju apie vakarinį Split ar Trogir... Šiandien apsiuostėm vietoj, ryt norisi toliau.