 |
 |
 |
Pokalbis tarp manęs ir vyro: "Reiktų nusipirkti lėktuvo bilietus." Vyras ironiškai - aną savaitę pirkai į Lietuvą, šią - į Italiją ir Ispaniją, kur dabar?" Ech, anywhere, please. 2018m kovo mėnuo suplanuotas - pradžia mėnesio Lietuvoje, viduriuke Ženevos auto paroda, trečią savaitę - kelionė į Barseloną su draugėmis ilgam savaitgaliui, o kovui pereinant į balandį - Cinque Terre parkas Italijoje, velykų proga.
Į Barseloną buvau suplanavusi prieš 13 metų, irgi su draugėmis, bet žinojau, kad laukiuosi, labai pykino, todėl atšaukiau kelionę. Ir nuo tada vis pasižiūriu karts nuo karto bilietus - ir vis nenuvažiavau - iki šiol!
Keturiese vėl, viskas užsakyta, skrydis, viešbutis, belieka tik į lankomus objektus susidėlioti laiką ir užsisakyti bilietus internetu. Tą padarau iš namų - labai patogu ir pigiau, nei perkant vietoje, nereikia stovėti eilių, ir laiką galima pasirinkti, kada turime ateiti.
Kovo 22d vakarop visos renkamės oro uoste - skrydis vėlyvas, Barselonoje būsime tik 23 val vakaro. Mano išvykimo selfiukas.
Susirenkam visos piktos, pavargę, po visos dienos ruošimosi, kirpėjų, masažų, aiškinimosi su Lietuvos ir Latvijos biurokratais, prigaminimo valgyt visai šeimai visai savaitei į priekį, kosėjančio vaiko "atgriebimais" ir panašiai. Džiaugiamės pabėgę nuo viso to. Negana to SWISSair nepateisina šveicariško punktualumo ir vėluoja pakilti 40 min! Viską nuplauna paslaugumas, nemokamai dalinami gėrimai ir plepalai.
Nepastebime, kai lėktuvas pradeda leistis.
Imam taksi, nuo Barselonos El Prato orouosto iki mūsų viešbučio Sunotel apie 15km - sumokame 25eu. Viešbutukas nedidelis, jaukus, pusryčiai gausūs, lovos patogios, vieta - puiki. Tik viešbučio tinklalapyje nuotraukose rodoma Jakuzzi visai ne prie pat baseino, o gerokai toliau, plyšyje, po stogu, vanduo - šiltutėlis. Gaila, neišbandėme.
Jau vėlu, atsigulam gerokai po vidurnakčio... Žadintuvas nustatytas - griežtai 10val. turime būti Guelio parke.
Išaušta nuostabi diena. Pro langą matosi savotiškai graži betvarkė. Po pusryčių vyniojamės visos lauk.
Barselona - miestas didelis, nusprendžiame važinėti autobusu - nors yra tikimybė patekti į kamščius ir pavėluoti laiku į lankytinus objektus, taip daugiau pamatai, nei važiuodamas metro. Kad ir va - vienintelė saulėta diena iš trijų mūsų būtų - nebūčiau turėjusi gražuolio Battlo šeimos namo saulėtos foto, jei būtume važiavę metro. Autobusas dar ilgokai stovėjo prie perėjos, leisdamas iki soties prifotografuoti gražųjį namą.
Perkame bilietą metro, automate - 10 kartų pravažiavimą galima naudoti dviem žmonėm, arba dešimčiai - tiek kartų, kiek žmonių, kiši bilietą į pažymėjimo skylę autobuse. Važiuojame toliau, žiūriu pro langą toliau.
Dar užmatome La Pedrera - dar vieną Gaudi grožį, bet abu namus apžiūrinėsime rytoj - šeštadienis žadamas lietingas, tad mūsų planas būti daugiau patalpose. Šiandien oras nuostabus. Atvažiuojame ratais į kalniuką, į Gaudi parką. Prie manęs prieina darbuotoja, parodo kur eiti - toliau, prie mokamosios zonos. Einam, eilių nėra, nors žmonių ant gražuolių margųjų suoliukų nutūpta tirštai.
Pagaliau, mano svajonių TOP ir Must do Barselonoje - pasėdėti ant gražuolio Gaudi suolelio - išsipildė! Šiaip ne taip randam laisvus plyšelius, kai kurių žmonių mandagiai ( chi chi) paprašome užleisti nusifotografuoti "one photo" - kas išsitęsia, nes mes turim keturias kompanijoje, kuriom reikia gražių foto, ir dvi fotografuojančias, ech...
Mėgaujamės šilta diena, vaikštom po parką ir gėrimės bendru dviejų draugų - Gaudi ir Güell - darbu.
Kokios gražios plytelės, kokia mozaika, kokia faktūra! Pridariau krūvą jų foto.
Viename iš namukų - viduje tuščia, bet gražiai mėlyna ir apvalu.
Parkas gražus, pagaliau radau gražų kampą jam įamžinti.
Netrunka nė 1,5 val viską apžiūrėti, apsipirkti suvenyrų, įlysti į namukus, prisifotkinti ant kiekvieno kampo, palaukiant kol nueis žmonės.
Nu, būtų V iškirpte maikė, būčiau norėjus.
Toliau neskubant einame link Sagrada Familia - ten turime būti 15 val, 15.30 keliamės į bokštus. Landžiojam po parduotuvytes - nuo suvenyrų iki trūsikų.
Gražus parkelis, nuotaika puiki, ragaujam parduotuvėj nusipirkto Rioja mažiukus buteliukus. Pas mus galima vartoti alkoholį viešai, o Barselonoje nežinom, tad labai neįsismaginam. Situacija primena "linksmuolius" parkuose, nuo to dar labiau linksma.
Prisėdam bariuke. Užsisakom gėrimų, nusirengiu megztinį. Vėl apsirengiu, nes pučia vėjelis. Vėl jaučiu, kad karšta. Padavėja mus fotkina. Nuostabus laikas.
Po truputį einame link Sagrada Familia - nepilnai 2km neprailgsta. Landžiojam po parduotuvėles - ne veltui ryte buvo išsiaiškinta kaip bus ispaniškai "kiek kainuoja". Juokingiausia, kad taip užtikrintai paklausus gauni išsamią tiradą atgal, kurios nė velnio nesupranti.
Specialiai taikėme praeiti šią buvusią ligoninę. Nuo jos veda alėja link Sagrados Familios. Įėjimas į ligoninės kiemelį, kur google maps matėm gražų sodą, kainuoja 14 eu. Neinam. Užteks ir fasado.
Barselonos ekologiškasis transportas.
Ir vėl sėdam bariuke, toje alėjoje link Sagrados, laikas pietauti. Laiko turime iki 15 val. Ragaujam sangrijos, skaniosios dorados su patatas bravas - Barselonos firminių bulvyčių su majonezu ir kečupu.
Pirmas žvilgsnis į "visą" Sagrada Famila grožį - pakerta kojas... koks dydis...
Turim bilietus į Kristaus gimimo fasado bokšto viršų. Kylam liftu ir klaidžiojam viršuje. Rankose - audio gidas, kuris kaip šuniui penkta koja - nelengva fotografuoti, klausyti, perjunginėti mygtukus ir dar ausinės pastoviai krenta iš ausų...
Žemyn leidžiamės begaliniais laipteliais vienu iš bokštų. Ir patenkame į šviesos ir spalvų pasaką.
Vidurinė dalis atskirta tikriesiems bažnyčios reikalams, vaikšto darbuotoja ir draudžia fotografuoti. Bet išėjus už užtvaros tampi paprastu milijoniniu turistu - fotografuoti nebedraudžiama. Nesijautė ten tos šventumo atmosferos, aš neesu didelė bažnyčių vidų gerbėja, bet ši man patiko šviesos kritimu, ornamentų gausa, ji kitokia...
Gražioms nuotraukoms rekomenduoju išeiti iš apgultos turistų Sagrada Famila ir nueiti į šalia esantį mažiuką parkelį su tvenkiniu. Krūmai užstoja turistinę beprotybę, gražioji Sagrada atrodo stovinti gamtoje...
Toliau skirstomės - dvi į viešbutį, o mes su Justina sėdam į autobusą ir važiuojame link Ciutadella parko ir Triumfo arkos. Parkas didelis, gražus, su daugybe žmonių, tvenkiniu, bet tiesą pasakius šiek tiek nusiviliu, nes tikėjausi jo apsodinto gėlėmis, o ne tokio tik "žolinio". Na, ne Versalis čia, ko norėti.
Va tokio tikėjausi parko - čia tik mažas gabaliukas gėlynų.
Didysis fontanas remontuojamas.
Kovo galas, žydi medžiai.
Išeiname iš parko link krantinės. Kojytes jau vos velkame, bet norisi kuo daugiau pamatyti šiandien, kol puikus oras, ryt žadamas lietus.... Tad keliaujame link Kolumbo paminklo.
Matosi keltuvai, keliantys nuo San Sebastian pliažo iki Monžuiko kalno.
Štai ir Kolumbas, rodantis į savo atrastąją Ameriką.
Nors už 20 min sutarę susitikti su merginomis šalia bažnytėlės Santa Maria del Mar, o nuo jos mes tik tolome - nuotykių troškimas ir smalsumas nugali, mokam po 6 eu ir kylam liftu Kolumbo paminklo bokšto viduje. Žvalgomės po miestą iš aukštai. Saulė beveik nusileidusi.
Patenkinę smalsumą, skambinam lifto vairuotojui, kad nuleistų mus ant žemės. Sutariam sumą, už kurią imtume rikšą - 15 eu abiems, ją gaunam už 12eu. Važiuojam į susitikimą! Ekskursija po gotikinį kvartalą.
Susitikę visos galvojam tik apie vieną - kur ramiai prisėsti, pavalgyti ir pailsėti nuo dienos maratono. Dar galvojom apie Monžuiko kalną ir stebuklinguosius fontanus... užkalbinome šaunų dėdulę, kuris labai aiškiai išaiškino "linie uno rojo".
Nevažiuojam. Einam ieškot bariūkščio. Praeiname katedrą, gaila, jau tamsu...
Lendam į tapų bariuką, pailsim, užkandam, ir aš galvoju - tiesą pasakius, jokių kalnų, jokių fontanų šiandien nebenoriu. O ir pavėlavome, fontanai šoka nuo 20 ir 20:30 vakaro. Ne ne, vos sėdžiu. Tiesiai namo, pasidarome vakarėlį viešbučio fojė su šiandienos aptarimu ir nerealiu skaniuoju Rioja vynu.
Barmenas nešiojo tokias keptuvytes, galvojom - vaišina, bet vėliau keptuvytė buvo įtraukta į sąskaitą.
