 |
 |
 |
Kitas rytas yra paskutinė mūsų diena Ispanijoje, Andalūzijoje. Planuose neskubant leistis žemyn nuo Rondos link jūros, aplankant Coin - vyras matė kelis fainus parduodamus namus ir Mijas - kurį buvau nusižiūrėjusi dar prieš metus pas giminaitę nuotraukose - labai jauki aikštė, norisi apžiūrėt miestelį. Važiuojam keliu, kuriuo dar nevažiavome, kas, kad šiek tiek tolimesnis - dėl to sutariam abu su vyru ir tas man labai patinka. Kad jis toks.
Sustojam pramankštinti kojų, užmatau nuostabų lauką ir keliuką... šilta, viskas kvepia ir dūzgia...
Dar vienas tipinis miesteliukas pakeliui - Ardales.
Taip įdomiai kotedžai atrodo - visai vieni šalia kitų.
Vingiavom, vingiavom keliukais, netyčia nuvažiavom žemyn, sakau, važiuojam aukštyn! Ir pagaliau patekom į Mijas. Coin net nevertėjo stoti - nieko ypatingo, pasirodė. Iš parkingo lipam laiptais į miestelį, mažė burba: "Man jau šitas miestas nepatinka!" Dėl laiptų :)
Štai ir Mijas pagrindinė aikštė.
Aplinkui - restoranėlių gausybė, gerai, mes rinksimės kur pietauti.
Daug odos parduotuvių.
Šis padavėjas užpuola vaikus, kviečia, tada pamato mane, klausinėja, iš kur jūs, prašom ir t.t., net negirdžiu, ką vaikai man sako. Atbaido galutinai.
Lipam į kalniuką - toliau nuo aikštės.
Daug suvenyrų parduotuvyčių.
Bet pradžiai mes ieškom kur pavalgyti. Įsitraukia beveik taip galima pasakyti mus kitas, apsukresnis, padavėjas - parodo Tripadvisor lipduką, pažada vietą su vaizdu į aikštę, ir dar "turim viską, ko jūs norite". Susigundom tuo vaizdu.
Jau sotūs.
Einame toliau pasivaikščioti po Mijas.
Jauku!
Ką aš matau! Grožis koks dešiniau! Kinkau vyrą į darbą ir, palaukę, kol nusifotkins kita mergina su savuoju fotografu, stoju aš į jos vietą. Tiksliau, ne visai į jos, kitaip, gražiau :)
Rezultatas man patinka. Gražiausia poza, žinoma, ne fokuse, na, bet ką darysi.
Perkam vaikams ledų ir einam į apžvalgos aikštelę.
Čia stovint kalbamės su vyru apie namus - mėgstam pasvaigt, kaip būtų čia gyvent, norėtume, nenorėtume... Vyras sako - "Matai tą baltą namuką"? Aš: "ehmmm, aha". Negi ginčysiesi, matau gi. Paskui jau sekė patikslinimai, kuris gi čia toks ypatingas.
Apžvalgos aikštelė nemaža, matosi daug pajūrio...
Apačioje lyg turėtų būti Fuengirola. Ir dar 101 vila ir namų komleksų.
Va taip va jau gyventume - kaip ir ir parduodama, ach :)
Na, arba vienoje iš šių.
Vyras sako, va tau ir Rondos tarpeklis.
Mijas koridos aikštės įėjimas. Jaukus miestelis, gal pradžioje išgąsdino savo aikštės parduotuvynu ir to vyro įkyrumu, bet paskui įspūdis pasitaisė. Yra labai jaukių kampelių.
Tik vargšų asiliukų gaila...
Mes keliaujame į mašiną ir leidžiamės žemyn. Į Malagą, kur turėsime atiduoti mašiną, dar anksti, tad galvojam, kad įdomu būtų pasižiūrėti už Malagos kiek - koks pliažas... Dar galvojame pavažiuoti į mango plantacijas ties Velez-Malaga į viršų, bet pamatę tas pačias plantacijas mangų, dar tik ankstyvoj augimo stadijoj, nusprendžiam sukt iki jūros. Išlipam mažame pajūrio miestelyje Torre del Mar, einam link pajūrio.
Smėlis tas pats - kaži, iki Barselonos toks pats? Gaila, nenuėjau ten į pliažą.
Vaikai pradeda kasinėti kažkokiam tuščiam nuotekų griovy...
Ir viskas - čia tas lūžio taškas, kai jau nebenori nieko pamatyt, nori tik namo. Sėdžiu, nusivylusi pajūriu, liūdna. Kodėl čia ne kaip Cadiz? Tada nenorėčiau išvažiuoti.
Važiuojame į viešbutį, tą patį kur nakvojome ir tik atskridę, Ibis Budget šalia oro uosto. Vyras priduoda mašiną oro uoste, mes laukiame viešbutyje. Grįžta visas šlapias gal po daugiau nei valandos - sakė, suko suko ratais, niekaip nerado pėsčiųjų kelio link viešbučio, o kilometrų ten apie 3. Išsitempia mus į matytą žaidimų aikštelę. Nenoriai, bet einam. Čia - parkas Litoral, tarp daugiabučių pasislėpęs, bet jaukus, prižiūrėtas, tvarkingas, su įdomiomis žaidimų aikštelėmis.
Einam dar link pajūrio - niekaip mes be to. Beeinant matau baseiną, dabar žiūrėdama googlemaps suprantu, kad ten jų - prie kiekvieno namų komplekso, kaip pas mus Lietuvoje žaidimų aikštelė priklauso, ir kaip Šveicarijoje - išpuoselėti gėlynai, į kuriuos negalima kelti kojos.
Saulė leidžiasi, bet ne į jūrą, kaip mums įprasta matyti Baltijoje.
Pajūrys tvarkomas, kažkada bus jaukus.
Smėlis - tas pats žvyras, bet vakarinės saulės šviesoje atrodo simpatiškai.
Sukam atgal - pro kitur, kaip mes abu su vyru mėgstame. Dėl to ir nuklydome kiek - telefonas dar sudurniavo, bet tik smagiau nuo to. Prisėdom kavinukėj, pavalgėm ir nusukom ne į tą pusę.
Visus mus pralinksmina baro pavadinimas.
Va taip smagiai bežaisdami "nelipti ant baltų plytelių" einame link viešbučio. Visai nieko ta vakarinė neturistinė Malaga, kaip koks Vilniaus Ozo rajonas, tik su baseinais ir paplūdimiu šalia. Turim kelias valandas miegui ir 4 ryto keliamės - laukia visa diena Lisabonoje.
