 |
 |
 |
Prieš pavasario atostogas nusivylusi stebiu orus tipo karštojoj Andalūzijoj... Į kurią atsisakiau važiuoti vasarą, liepą, nes “ paukščiai krenta iš medžių, nuo karščio”. Gegužės pradžiai rodo varganus 20. Iš dalies gerai, bus pažintinės atostogos, bet pasimaudymai baseinuose ir jūroj irgi mums labai svarbūs... Jau nekalbant apie mano fotografavimus, kuriam lietus ir apsiniaukęs dangus reprezentuoti Ispaniją visiškai netinka.
Ir naujų suknelių neteks pademonstruot, žodžiu prieš išvažiavimą užpuolė negatyvios mintys. Mažė pareiškė “Oras TURI pagerėti!”
Kažkaip šiai kelionei nėr didelio noro - gal dėl oro... Tiesiog nu, yr bilietai, reik skrist, be emocijų taip, o tai nepanašu į mane. Vyras įjungė Andalūzijos filmukus youtube, užsimanau važiuot vėl ir jau įprastai sau džiūgauju.
Sėdim Ciuricho oro uoste. Pirmąkart skrisim TAP AirPortugal. Mūsų lėktuvas į Lisaboną vėluoja 40min! Žiūriu, ar spėsim persėst skrydžiui į Malagą - spėsim, jei pirmasis daugiau nevėluos. Pasirodo, problemų su pirmo lėktuvo vėlavimu neturime visiškai, nes vėluoja ir antras TAPAir Portugal lėktuvas. Kai jau autobusu važiuojam iš lėktuvo į Lisabonos oro uostą, jis sustoja, laukia… pusvalandį vėlavęs, dar apie 10 min stovi Lisabonos oro uoste... susikišę autobuse laukiam, laukiam... o Lisabona - daugumai žmonių tik tarpinė stotelė per transatlantinius skrydžius... Viena moteris šveicariškai keikia avialinijas ir dievagojasi niekada gyvenime nebeskristi su TAPAir Portugal. Mane ima juokas - yra gi ir bjauresnių už mane, guodžiuos vyrui.
Kai galų gale išleidžia, žmonės bėgte bėga iki info lentos, klausinėja darbuotojų, tos rodo kur eit jau nubėgantiem žmonėm.
Mūsų vartuose irgi sumaištis - į Barseloną skrendančių dar nesusodino, nors jau išvykimas už 10 min. Oro uostas lb nejaukus, informacijos mažai, visi susigrūdę laukia, klausinėja vieni kitų ar čia jų skrydis.
Malagoj atsiduriam ne 12.10 nakties, o 12.40 - tikimės, kad viešbutis laukia. Vaikai zirzia, bet gavę kolos pradeda siaust. 20 eu taksistui nuo oro uosto iki viešbučio - apie 4-5km važiavimo. Nakvojam Ibis Budget - Accor tinklo, mūsų mėgstamo, viešbutuke. Mašiną imam iš Goldcar, jie suteikia galimybę ją išsinuomot be kreditinės kortelės (savaitė kainavo apie 180 eu - pigiau grybo). Šimtą metų užtrunka, kol gaunam mašiną, eilė prie ofiso milžiniška. Na, gerai, gal ir neatrodo iš foto milžiniška, bet kai su kiekvienu vozojas po 15 min...
Pirma atostogų dieną važiuojam į Granadą. Kelias Malaga- Granada mus sužavi, sodai alyvmedžių begaliniai, pradedam kalbėt apie gyvenimą čia, pirkimą nekilnojamo turto - mano vyro mėgstama tema.
Dar nustebino tas, kad ispanai labai saugo savo lankytinus objektus. Bilietus į Granadoje esančią Alhambra - buvusią maurų (arabų) pilį gaunu ne pilnus, tai reiškia, kad į vidų nepateksime, galėsime apžiūrėti tik sodus. O dar laiko iki kelionės - virš mėnesio, kai pradėjau domėtis bilietais į tą pilį. Birželio mėnesį važiuojantiems giminaičiams pasiseks labiau - perspėjau, kad bilietai tiesiog graibstomi. Tikiuosi iš jų gražių foto. Guodžia tai, kad į Alcazar pilį Sevilijoje bilietus gaunu jau pilnus - ir pilies vidus, ir sodai įskaičiuoti.
Alhambros sodai nuostabūs! Nenusivyliau net, kad neteko pilies viduje pabuvoti, aplinka ir sodai davė viską, ko tikėjausi... Gaila, pametu kažkur vyro bilietą, o ten juos reikia saugoti ir įėjus į vidų - tikrina ant kiekvieno praėjimo.
Princesės sode.
Pradedu svajot, kaip čia rytais vaikščiočiau, su kavos puodeliu, net interneto nereiktų... turbūt.
Čia yra rūmai, į kuriuos mūsų neįleido - neturėjom bilietų.
Bet vaizdų užtenka ir be rūmų menių.
Vaizdai nuo viršaus fantastiški! Čia iš Alcazaba pusės.
Gražu, labai, bet visur bėgam, nes nepatogu prieš vyrą - laukia prie įėjimo... Siūlė jam iš naujo atsispausdinti bilietą - atsisakė, neįdomu jam.
Va, laukia mūsų, kol prisifotkinsim.
Ir einame trise su vaikais į Generalife sodus. Gaila, jų net visų neapėjome, galiuką nukandome, o rodėsi, kad jau viską matėm. Patarčiau nepagailėt Alhambrai visos dienos... Nuostabiai gražu.
Alhambra arabų kalba reiškia raudonoji pilis. Tisą pasakius susimaišiau tarp tų pavadinimų - Alhambra, Albaicin (rajonas Granadoje), Antequera (miestelis), Alcazaba (pilies dalis), Alcazar (pilis Sevilijoje). Šią pilį 700 metų valdė musulmonai. Ispanai krikščionys su savo karaliene Izabele I priešakyje, 1492 metais išviję visus musulmonus, šią pilį užėmė paskutinę.
Generalife - arabiškų sodų grožis.
Vaikus staiga patraukė prie miego...
Kepurė skrenda į šoną - vis sakau vaikams nusiimkit, kai fotografuoju, kad nebūtų veidai šešėlyje.
Oi... verta čia pasilikti ilgėliau...
Matosi Alhambros pilies kompleksas ir apačioje Granados namukai.
Tikrai verta vien dėl šios arabų pilies aplankyti Granadą. Ir dabar galvoju, kad norėčiau sugrįžt. Viduje apsilankyt, soduose pasivaikščioti neskubant...
Oras keistas - saulė labai karštai degina, bet vėjas vėsokas pučia. Tai nusirengiam, tai apsirengiam. Temperatūra apie 20.
Kai galų gale išeiname iš Alhambros grožių, leidžiamės į apačią ir ieškom ko nors valgomo. Aptinkam labai fainą užeigėlę Taberna Tofe, Campo del Príncipe, 18. Šalia parkelis su vaikų žaidimų aikštele, kur "prapuola" mūsiškės.
Tik padavėjui supratus, kad nekalbame ispaniškai, pašaukiamas anglakalbis padavėjas, labai malonus. Geriam vyną, valgom mano iš Barselonos pamėgtus skrudintus kroketus su špinatais, žuvim, gaunam dar kažkokį naminio maisto marmalą "tai kas liko iš vakar pietų". Bet skanus.
Mūsų mažė "atranda" ispanišką omletą. Kai grįžę namo siūlom padaryti - priešinasi.
Pasistiprinus su savo telefono navigacija visus po truputį vedu link Albaicin rajoniuko. Nuotaikos puikios, tyrinėjam miestą. Bažnyčių, vienuolynų ant kiekvieno kampo, visos gražios.
Albaicin rajonėlis kitoks nei apatinė Granada, baltas, išpuoštas gėlėmis. Man labai patiko tie juodi ažūriniai balkoniukai visur Andalūzijoje.
Meilė - beveik Romeo ir Džiuljeta, gaila foto nelabai kokybiška gavosi su telefonu.
Kylam į kalną - čia lipa atvirkščiai, kad nebūtų sunku.
Aplankom persikimšusią aikštę - Mirador San Nicolas, nuo kurios matosi karališkas vaizdas - visa Alhambra pilis ir fone snieguoti Siera Nevada kalnai! Grožis!
Šioj aikštėj geriausias vaizdas, daugiausiai žmonių.
Mūsų leliukai plėšo kelnes.
Kiek mažiau lankytojų turinti (čia švelniai pasakius) aikštelė Mirador de San Cristobal siūlo tokį vaizdą.
Jau ne taip aiškiai matosi pilis, dėl to aikštelė nepopuliari, pustuštė.
Užtat šis namas tiesiog kilnojasi - viduje vyksta flamenko pasirodymas. Girdisi ritmas, batų bildesys, dainos. Pažadu vaikams nueiti į flamenko pasirodymą Sevilijoje.
Na, ir mūsų vakarienė. Vieta gal ir niekuo neypatinga, tik vėl gaunu savo kroketų - negaliu atsivalgyti! Taip pat randam ir keptų šikbobų! Šikboba - megztas mano vaikų žaislas.
Na ir kas galėjo pagalvoti! :)
Paskutinis žodis iš Granados apie butuką - Nest Flats Granada - miesto centre, dvigulė gan siaura lova, vaikai - ant sofos. Minusas - nėra parkingo. Pliusas - automatinis chek in ir chek out - patiko, nereikia prie nieko derintis. Nakvojam ir ryt trauksim toliau.
