 |
 |
 |
Ryte Granadoje nebegaištam - keliamės, priduodam raktus automatinei registravimosi sistemai su nuotykiais (įmetėm raktą ne į tą skylę, ir jis užstrigo) ir bildėdami lagaminais keliaujame per visą Granados centrą link mašinos. Prie pat parkingo išgeriam kavos ir šviežiai spaustų sulčių kavinukėje.
Ir į gražųjį kelią vėl - kalvos, nusėtos alyvmedžiais, be galo. Dalis jo kartojasi - važiavom jau vakar. Svarstom ar stoti miestelyje pavadinimu Loja, bet apsukus kelis ratus ten, nusprendžiam, kad neverta, važiuojam pietų ir pramankštint kojų į Antequera.
Antequera yra svarbus taškas - kadaise čia įsikūrė armija, valdoma popiežiaus ir Ispanų karalienės Izabelės I, ketinusi suduoti triuškinamą smūgį paskutinei musulmonų valdomai piliai - Granados Alhambrai.
Skaitau Ispanijos istoriją - gan žiauriai išvarė musulmonus iš dabartinės Ispanijos - vertė krikštytis, o kurie nepakluso, išvarė iš šalies į Šiaurės Afriką, kur naikino. Po to buvo surinkti į vieną krūvą maurai, žydai ir čigonai, gyvenę Granadoje ir masiškai išvaryti iš savo miestų ir kaimų bei kitų gyvenviečių. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta žiaurioji ispanų Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo iki XIX a.
Grįžtam į mūsų atostogas. Važiuojam į miestelį, o jis gražus, daug bažnyčių, ant kalno - Alcazaba (arabiškai citadelė). Užmatom parkingo ženklą su 360 laipsnių "Mirador" - apžvalgos aikštele. Puiku, to mums ir reikia! Pasistatome mašiną, užlipam ant parkingo stogo ir Antequera vaizdai visi kaip ant delno.
Prisistato vyriškis - vietinis aikštelės mini gidas. Pripasakoja įdomių dalykų apie miestelio istoriją, taip pat parekomenduoja fotografavimosi pozas ir vietelę skaniems pietums. Puiku! Bando dar sugundyti mus "kito pasaulio" vaizdais kažkokiame netolimame taške, bet mes kitų pasaulių prisižiūrėję Izraelyje, Lanzarotėje, noriu tradicinių ispaniškų vaizdų - taip ir pasakau.
Einame į miestelį.
Čia tas karys, kuris vadovavo Granados citadelės užpuolime. Ir tiesiai prieš šią aikštę - mums parkingo gido :) rekomenduotasis restoranėlis - Mesón Ibérico Dehesa Las Hazuelas, tipiškas andalūziečių.
Sėdam, gaunam užšaldytas ir apdruskintas alaus taures - kaip skanuuu! Pirmą ir vienintelį kartą čia taip mus palepino per visas atostogas.
http://querqus.es/ - bariūkštis tas.
Toliau valgome gido rekomenduotą patiekaliuką - gaspačio - kaip užtepėlę, tik šaltą. Nerealu! Sotu, skanu.
Kai gaunu savo įmantriai patiektą menkę, nebenoriu į ją nė žiūrėti.
O mažės reakcijos vertos visos galerijos. Panašu, kad irgi soti.
1. Nerūpestingas vaikas žaidžia su sese.
2. Vaikas gauna bausmę - mėsytę, tirpstančią burnoje.
3. Viltingas žvilgsnis į tėvą - gal vis tik nuskils nevalgyt ir tėvas viską supus?
4. Viltis žlugo, tenka bandyt ragaut.
5. Hmmm - gal ir valgoma?
Aišku, mieste prireikia ledų - kaip juokavo giminaitis, desertams yra atskiras skrandis.
Po truputį einame link mašinos - dar laukia kelias iki Sevilijos. Čia užsukome į pirmą pasitaikiusį kiemelį... Įspūdinga!
Sevilijoje užsakiau prabangų viešbutį, ant kurio stogo yra baseinas - masalas mūsų vaikams. Bevažiuodama booking lapuose perskaičiau, kad baseinas veikia tik vasarą... Hm. Žinoma, oras irgi nelepina, mūsų atvažiavimo datomis karščiausias Europos miestas Sevilija - šaltesnis, nei Kaunas - plius 18-20 ir su lietum. Mano nuotaika “sėda”. Juo labiau, kad į savaitės galą vėl grįš čia šiluma, tik mūsų jau čia nebus.
Viešbutis Sevilla Macarena - didelis, atrodo prabangiai, realiai - kiek apsitrynusiai. Administratorė nemaloni, lova supersiaura (140cm kažkur) milžiniškame kambaryje, vonioje irgi galima posėdžius daryti, dydis nustebina. Bet dydžiu visa prabanga ir baigiasi. Pusryčiai po 10 eu žmogui, gan nemažai, kai savo Ibisiuke sumokėjome suaugusiam 5eu ir vaikui 2,5eu. Mieste pietūs ar vakarienė su vynu apie 50-60 eu, tad 40 eu už pusryčius pasirodo daugoka. Neimam.
Lendam pasivaikščioti į vakarinį miestą. Šio vakaro tikslas - Ispanijos aikštė. Lendam pro didelę akmeninę sieną į miesto senamiestį ir kiek paėjus... užklumpa lietus. Slepiamės po stogu. Nulyja 10 min ir vėl išlenda saulė!
Miesto senamiestį juosianti tvora matosi pro viešbučio langą.
Lyja...
Gražuolė vaivorykštė!
Čia fotografavau balkoniukus, ir tik atsidarius nuotrauką kompe, pastebėjau kokia nereali buvo vaivorykštė!
Kontrastas gatvėse.
Mažė pradeda naršyti po pardutuves sau flamenko suknelės. Sunkiai įsivaizduojam ją Šveicarijoje, konservatyvių žmonių šalyje, kur beeinančią su flamenko sukne.
Patiko ši. Deja, jų kainos nėra jau tokios mažos.
Basilika de la Macarena netoli viešbučio.
Beeinant pamatėme daaaug bažnyčių, visokiausių.
Šalia parko de Maria Luisa.
Ir įėjus į Ispanijos aikštę, užgniaužė kvapą. Didelė, įspūdinga erdvė, karališki (ne realiai, o iš vaizdo) rūmai su begale puošybos, baseinėliai, tiltukai, fontanai...
Vyrui teko pildyti mažės prašymą ir plaukioti valtele, o aš gavau laisvę ir laksčiau su fotiku po visą aikštę.
Šeima išlipo iš valtelės.
Po truputį sutemo, prisiplaukioję ir prisifotkinę einame į miestą - link viešbučio ir link vakarienės taško. Einu su atvipusiu žandikauliu - kaip gražuuuuu! Koks miestas!
Fikusiukas.
Didžioji katedra gniaužia kvapą.
Valgyti išsirinkome Michelin žvaigždučių turinčiame bariukyje. Nežinau už ką jiems ją davė, gal šiaip nusipaišė - maistas įprastas, niekuom neypatingas, labiau patiko dieną Antiqueroje
Mano pamėgtieji kroketai su skirtingais įdarai niekur nenuvilia, mmmm.....
Vakarinis miestas.
Kiek ėjome sutemus po naktinę Seviliją - net mažiausia skersgatvinė gatvelė apšviesta.
Aikštėje - šokiai.
Štai ir mūsų viešbutis. Įvadą į Seviliją padarėme, ryt nuo pat ryto šturmuojam Alcazar pilį.
