 |
 |
 |
Atostogos prasideda. Šįkart važiuojame mašina ir keltu Genuja-Porto Torres, Sardinija. Einam miegoti 9 val vakare, atsikeliam 12,30 ir išvažiuojam virš 500km. link Genujos. Naktį, nes prasideda atostogos keliuose aplinkiniuose Šveicarijos kantonuose, o tai reiškia, kad Gotardo tunelis per Alpes vedantis link Italijos ir jūros, bus užsikišęs neįmanomais kamščiais. Be sustojimų, be kamščių, 6 ryto mes jau Genujoje. Niekas dar nedirba. Einame susižinoti, kada priims mašiną į keltą, tai 1,5km nuo mašinos pastatymo. Tada atgal - pavalgyt šalia mašinos. Tada vėl į priekį - nes pirmą kartą dar neveikė ofisas :D Tada į miestą, į centrą. Jau antrą kartą Genujoje pasiklystame, malamės per karštį, centro nerandam, vaikai kas 10 min klausinėja, kiek liko laiko iki kelto... Finalas - kai 7 vakaro mus galų gale prisiima keltas, išmanus laikrodis rodo, kad tą dieną nuėjome daugiau, nei 32 000 žingsnių :) Na, ir nieko. Šiek tiek pavargę buvom.
Dar miegantis miestas.
Apie 7 ryto, suvaikščioję 3km mašinos parkingas - laivo administracija maršrutu pamatom, kad atidaro nuo lyg 9, tai ieškom, kur papusryčiaut.Vaikai zirzia eit į Makdonaldą, kuris čia pat... neilgai priešinęsi, sutinkam, nuovargis daro savo.
Čia Makdako staliukai. Nustebino Makdonaldas, turi visai padorų pusryčių meniu. Dievagojamės vaikams, kad čia paskutinis kartas, kai ėjom čia per kelionę.
Buvom Genujoj prieš du metus. Kai kurie praėjimai, tada remontuojami, iki šiol teberemontuojami... Uostas didelis ilgas, keltų dydis įspūdingas. Matome ir saviškį - su Wonder Woman, vaikams įspūdis! Mus prisiims tik apie 19 val, tad dar turim krūvas laisvo laiko..
Einame pasivaikščioti į miestą. Šitoj viloj jau buvome... Gražusis sodas nepasikeitęs, tad tik foto pro grotas.
Genuja - tai krūva į kalną kylančių daugaaukščių, kai kurie puošnesni, kai kurie paprasti.Lipam į kalną, kur kažkur netoli turėtų būt centras. Norisi vėl pamatyt ružavą fontaną, gal prasieit pro parduotuves... malamės, ir jaučiu, kad miesto centras liko kažkur anapus.
Sukam atgal, nieko nepešę. Karštis kepina...
Genujos akvariume, kuris tituluojamas kaip didžiausias - nežinau, kur didžiausias - Europoj? Na, nieko toks. Tik begalė žmonių fotkinančių su telefonais, mažas akvariumukas ir 10 žmonių, befotkinančių jį visai užstoja... Jie apsiformina, tada gali prieit pažiūrėt.
Ateina 16 valanda - jau galime palikti mašiną eilėje į keltą. Info perkant kelto bilietus - jokios, nei kada atvažiuoti reikia, nei kada mašiną atiduoti. Tai va - mašiną atiduoti apie 16-17 val, pačius žmones įleidžia nuo 19 val, keltas išplaukia apie 20,30 ir 8,30 ryte jau būni vietoje - Sardinijoje.
Nuotrauka klasiokams parodyti.
Mūsų raudonoji šviečia iš tolo :) Pastatom į eilę įvažiavimui į keltą ir varom dar pasitrint 1,5val.
Na ką, ir vėl mes makdake - šnipštas iš skambaus pažado, duoto ryte. Perkam kavos - duodam vaikam 5 eu, vyras sako, gal neužteks, imkit dar 20. Ir paimkit du dvigubus espresus. Grįžta Miglė, duoda 4eu ir kavą. Mes - kąą, tai kiek kainavo??? Rimtai, kava po 50cnt ir Lietuvoj?
Pagaliau. Savo kajutėj. Vaikam euforija.
Dar maža dalelė Genujos ir jos kalnų ir namų labirinto, po kurį mes visą dieną blūdijom.
Palydim saulę išplaukiant Genujoje.
Kelte apžiūrim ir ištestuojam bariukus, visur daug žmonių, ilgos eilės. Vienas baro tipo, kitas - kitam laivo gale restorano tipo su šiltais patiekalais. Kai kurie žmonės susiruošę miegoti ne kajutėse - nuošalesnėse vietose pilna pripučiamų čiužinių. Mes smingam gan anksti - vis tik naktis nemiegota.
Kitas rytas ir mes budinami laivo garsiakalbių apie 7 ryto. Ruošiamės, lipam ant denio. Šilta, bet vėjas nemažas. Jau matosi Sardinijos krantai.
Įplaukiame į Porto Torres.
Kažkur čia mes gyvensime - matosi nacionalinio parko Asinara salynas.
Porto Torres.
Vėjas plaikstė suknelę, vis tik pavyko nusifotkint.
Mūsų mašina pažymėta lipdukais. Sėdam ir išvažiuojam iš milžino nasrų.
Pilamės kuro ir važiuojam į Alghero - ten nuo vakar mūsų laukia iš Varšuvos į Porto Tores atskridę vyro tėvai. Nuslūgus susitikimo emocijoms, einam pasivaikščioti po miestelį - į mūsų naujus namus netoli Stintino mus priims tik 16 val, tad ir vėl turim marias laiko. Alghero - labai jaukus miestelis su gražia promenada.
Sardinija - pliažiukų rojus. Visokių visokiausių, su žydru vandeniu - Sardinija vadinama Europos Karibais.
Šiam bariuke atsigaivinom ledais ir kava.
Tokiems padengtiems stalams turiu kažkokią silpnybę - kokie jie man gražūs!
Pakrantė - nors apsiniaukę, šilta labai. Džiaugiamės, kad nėra saulės, nes tada iškeptume.
Lendam į miestelio gilumą, ieškom turgaus. Uošviai jau jaučiasi vietiniai, pasakoja kur kas ir kaip. Fotografuojamės.
Visur žydi oleandrai.
Čia jau kai trūksta kantrybė su pilnais maišais belaukiant besifotografuojančiųjų.
Einame atgal iki mašinos. Aš fiksuoju Alghero gražiąją pakrantę.
Susipakuojam į mašiną, važiuojam link Stintino ir dar toliau - link garsiojo La Pelosa paplūdimio. Čia - lėtas gilėjimas ir žydras vanduo. Saulės nėra, žydrumos nelabai matosi... šiltas. Grįšim čia dar ne kartą.
Apsistojom naujuose namuose (su tam tikrais nuotykiais), vaikai gavo ledų ir su didžiausiais zirzimais išėjom apsižiūrėt apylinkių.
Stačioji pakrantė - nardytojų rojus. Vyrai eina apsižiūrėti kur nardys.
"Pažiūrėk, kur jie!"
Tolumoje matosi miestelis - iš tikrųjų didelis viešbučio kompleksas, netoli mūsų apsistojimo vietos, nuosavų idiliškų vilų rajonėlio Punta de Su Turrione.
Praeiname ir pro viešbučio teritorijas.
Baseinas milžiniškas ir tuščias vakarop.
Grįžtam į laikinus namus, apie kuriuos - kitame įraše. Atostogos prasideda!
