 |
 |
 |
Šią dieną paskiriam tyrinėjimui ir pliažinimuisi Eilate link Jordanijos. Išsirengti viešbuty prie baseino nejauku, labai daug musulmonų, net vyresni vaikai maudosi su rūbais. Valgykloj Aistė sako: "mama čia ne daug žmonių, o daug stalų, man pasigirsta skarų ir, turėdama galvoj musulmones, pradedu juoktis.
Randam gražų krokodiliuką.
Išsiruošiam į miesto paplūdimį šalia Jordanijos. Ten gražu. Jordanija ir jos miestelis Aqaba, paplūdimiai, Eilato ir jo kalnų vaizdas pasukus galvą, jūra su laivais...
Žiemą jis neprisigrūdęs, dušai, persirengimo būdelės, už kelių žingsnių gražieji Jordanijos kalnai. Guliu, žiūriu, džiaugiuos, bet labiausiai norėčiau tyrinėt apylinkes... Na, lyg planuojam nuomotis mašiną...
Eilato didieji viešbučiai, Viskas Įskaičiuota gamyklos.
Išsipliažinam, vaikai žaidžia, aš budinčioj pozicijoj deginuos ir stebiu aplinką.
Aplink rusų kelios šeimos, moterys su vaikais, šalia prancūzai ir žydų porelė. Žvejojantys diedai ant molo žiopso į pliažą. Daug europiečių, visi išsirengę, galiu ir aš tada. Prie vieno gulto pamatau moterį su bikini ir šalia stovinčius uggs’us. Jūra pakankamai šilta maudymuisi, bet ne man. Su ilgesiu fotkinu Jordanijos kalnus... Noriu nuotykių, pažinimo.
Grįždami į viešbutį perkam ledų, vienas rutuliukas 12 šekelių. Vynas baltas 33š - skanus. Praeinam pro įspūdingą pastatą, bet apleistą. Fotkinu ir žadu grįžt už valandėlės, kai leisis saulė.
Leliukai nori nert i baseiną, deja, šį vakarą jis nebedirbs, nes kažkoks vaikas susižeidė ir prikraujavo, reikia jį išvalyti. Išeinu fotografuoti saulėlydžio, kol šeima žais kompiuterinius žaidimus viešbutyje.
Einu pro parduotuvytes, prekybcentrį, viešbučių rajonus, bet tolumoj matosi mano sielos ir akių atgaiva - kalnai su Aqabos panorama. Einu, džiaugiuos, fiksuoju. Atėjus link Eilato promenados pradžios, Aqaba kaip ant delno, saulė nuspalvina kalnus raudonai. Porelė žiūri į saulėlydį, žvejys, užmetęs meškerę, laukia, katinas snaudžia ir aš, fotografuojanti puikų peizažą... Niekas niekam nemaišo, net katinų nebaidau ir nejudinu, tik panaudoju, kaip modelius. Kol jie nubėga prie musulmonų, piknikaujančių šalia, kokie iki 10 katinų ten užkandžiavo.
Pliažuose darbuotojai surinkinėja gultus ir kėdes, saulė jau vos vos matosi, promenadoj gyva muzika - mergina traukia dainą, idilė...
Grįžtu “ namo” pilna įspūdžių ir sakau, po vakarienės reiks išeit iš viešbučio, pažiūrėt vakarinio miesto... vyras - šalta, nenoriu. hmmm... Vakaras kaip visad, nerealiai skani ir turtinga vakarienė, maistas toks skanus, kad po jų desertai atrodo, kaip sviestas su cukrum. Vynas, Bates motel (liko 5 serijos) ir lovytė.
Ketvirta diena. Vakar vyras sakė, kad jau viskas atsibodo aplink. Jes, aš šito laukiau. Man irgi norisi kažką daugiau pamatyti. Ryt bandysim nuomotis mašiną. Ekskursijos brangios, pvz. Negyvoji jūra mums kainuotu 550eu keturiems ir dar kentėti žmonių minioj... Hmmm, mašiną išsinuomosim ir patys pavažinėsim, kaip man labiausiai ir patinka. Ryte vaikus kišam į baseiną, as prižiūrėtoja, vyras išeina į mašinos medžioklę. Norai mano Negyvoji jūra, Masada, Timnos parkas ir Raudonasis kanjonas. Nekalbant apie Jordaniją... Baseine publika vien vaikai ir keli vyrai. Visos moterys su skarom, vakariniu/ stotiniu makiažu, sėdi pavėsy ir stebi. Kitos 5-6 su keliais vyrukais kompanijoje leidžia arabiską muziką ir juda i ritmą su savo juodais apdangalais. Nedrįstu nusirengt suknelės. Degintis reik eit į viešą paplūdimį.
Grįžta vyras. Mašina išnuomota 3 dienom gruodžio 31-3 sausio, iš karto rytojui gauti nepavyko. Vadinasi, turim 3 dienas (be šiandien) Petrai Jordanijoje. Vyras griežtai atsisako važiuoti pats ir leist vaikus. Man leidimas duodamas. Užsiregistruoju 30 gruodžio per touristisrael.com. 216dol ekskursija plius 60dol viza ir 65dol sienos kirtimo mokesčiai. Už tai žadama programa nuo 7 ryto iki 20 val vakaro. Sienos kirtimas, Petra, Wadi Rum dykuma, pietūs, jei spėjam Aqaba turgus. Idealu. Išsitempiu šeimą į paplūdimį. Vaikai jūra nesigundo, atmirkę šiltame baseine. Šilta, plius 26. Miesto paplūdimys murzinas, po vandeniu šiukšlina, gultai "pavargę", bet nemokami. Kiek švariau ir tvarkingiau miesto pliažuose arčiau Jordanijos. Noriu pasidegint, pasitikt saulėlydį ant molo su šeima.
Čia jau tie tvarkingieji paplūdimiai. Už gultą vieną dieną manęs paprašė pinigų, gal apie 10 šekelių visai dienai.
Katėms maistas.
Saulėlydis gražus, šeima užsiėmusi jūros ežių apžiūrėjimu.
Laukiu saulės ant gražiosios mečetės Aqabos mieste. Nesulaukus nukreipiu objektyvą į žvejį, ką tik pagavusį žuvį. Jam tas nepatinka.
Penkta diena. Šį rytą po pusryčių išsiruošėm iki koralų rezervato. Išėjom į stotelę, esančią šalia viešbučio, aš fotkinu vaikus šalia gražių krūmų ir tuo metu nuvažiuoja 15 autikas, mums reikalingas.
Na ką, stovim, laukiam. 10 minučių, 15, 20 - po pusvalandžio jau labai tikimės, kad atvažiuos. Neatvažiuoja. Laukiam toliau. Taksi pravažiuoja ir pypteli - siūlosi. Bet mes važiuosim autobusu. Nušvinta viltis, nes pradeda rinktis žmonės. Važiuoja autobusai, bet ne tie, mums reikalingas 15, o važiuoja 400, 200 ir panašūs, išleidžia žmones. Visi užrašai nesuprantami. Praeina 45 min, atvažiuoja eilinis šimtasis ir visi laukę sulipa. Mums trūksta kantrybė, traukiam žemėlapį, planuojam eiti iki pagrindinės gatvės link miesto centro ir ten jau garantuotai atvažiuos autikas. Vyras, visad puikiai besiorientuojantis, šoka eit, staiga stabteli ir sako: "tik nežinau į kurią pusę". Man juoko priepuolis.
Mums link Egipto.
Einam. Vaikai zirzia, visas kuprines sukrauna mums. Prieinam stotelę kitą, paaiškėja, kad autikas už 40 min. nusprendžiam eiti ir su zirziančių vaikų karavanu traukiam link koralų rezervato. Apie 4km. Saulė spigina, plius 27.
Čia buvęs ar būsimas akvaparkas?
Daug tokių kortelių mėtosi visam kurorte.
Kai prieiname rezervatą, pravažiuoja autikas. Vėluodamas kokį 15-20 min. Nusiperkam vandens vietiniam supermarkete.
Mokam apie 120 šekelių, ir einam i koralų rezervatą. Mus pasitinka jau matytas katinukas. Gražuolis.
Vyras su mažyle varo nardyt. Velkasi kostiumus, kurie reikalingi ne kiek saugoti nuo vandens šaltumo, kiek nuo medūzų dilginimo.
Nespėju įsitaisyt degintis, grįžta iškilmingai išlydėti didieji nardytojai. Pas mažylę milijonas žaizdelių ant kojų, tad jūra druskinga jai degina. Perrengiu ir einam ledų į parduotuvę - rezervato kasą. Ši pasirodo be gali nyki, nieko nėra, vandens batai po 33 šekelius, ledai 10. Ieškau raktų pakabukų, kuriuos renku, čia jų nė ženklo. Apdulkėję, murzinuose celofanuose magnetukai, visi vienos rūšies.
Saulė pro debesis nei degintis, nei fotografuoti - čia jau buvom, neįdomu, taip sako mūsų vaikai. Nardymas irgi tamsokas be saulės. Važiuojam namo. Dičkė sako, valio, jau nedaug laiko iki vakarienes liko! Jos mėgstamiausias dienos laikas. Ech... užsitinginiavom mes čia. Džiaugiuos, kad liko tik rytojus, o paskui bus intensyvesnis laikas.
Laukiam autobuso ir keliaujam i viešbutį. Kažkaip atgal važiuojant jis labiau prognozuojamas. Šįkart autobusas tuščias. Beje, aptarnaujantis personalas puikiai kalba angliškai. Prieš tai supermarkete nusipirkome skanaus vyno rausvo ir balto, du buteliai 75 šekeliai, išėjus iš parduotuvės slepiam jį į kuprinę - kažkaip nejauku, kai čia pabrėžtinai matome negeriančius žmones. Restorane viešbučio dvi vyno taurės 54 šekeliai, tai apie 14eu. Ir nelabai skanus, ir nelabai jauku užsisakinėti, nes visi geria tik vandenį.
Aš išlipau anksčiau - noriu susirast raktų pakabukų pirkti - savo kolekcijai. Einu i prekybcentrį specialiai pasiėmus tik telefoną. Jį tenka padėt ant važiuojančio takelio ir praėjus skenavimo įrenginius vėl pasiimt. Pardos eilinės, bet tokios vietinio lygio... Bet Zara yra. Sako, kainos turėtų buti geresnės, nes Izraelyje nėra pvm mokesčio. Netikrinu, gal kada vėliau. Raktų pakabukų nė ženklo. Išeinu į promenadą ir randu spec suvenyrų parduotuvę, išsirenku du pakabukus. Vienas su Izraelio vėliava, kitas su Eilatu. Noriu dar Petros ir Negyvosios jūros.
Grįžę gurkšnojam rausvąjį, lindim internete ir laukiam vakarienės. Ryt laukia dar viena bimbinėjimo diena, o tada prasidės VEIKSMAS! Ryt vis tiek norėčiau apžiūrėti palmių giraitę šalia Eilato ir pasiimt grynųjų savo ekskursijai.