 |
 |
 |
Šešta diena. Po pusryčių vaikai nuėjo daryti patiekalo Šabui, vyras paimt pinigų man ekskursijai ryt ir nupirkt vandens, aš laukiu ant gultukų ir svajoju išsimaudyti, karšta. Planuose kažkur kitur panardyt vienai pusei ir gražus pliažas ir jūra kitai pusei.
Chaaaa, kaip gerai, kai neįdomūs planai žlunga. Vaikai visam rytui užstrigo vaikų kambary, padarė po mielinę bandelę, laukė kol iškeps. Skani. Tada šeimai sakau - darom ką nors. Su skandalais išsitempėm vaikus iš to vaikų kambario, ėjom pasivaikščioti po apylinkes.
Buvo nuostabios pilnos įspūdžių pora valandu, taip buvau šito pasiilgusi! Pirmiausia praėjom pro džipų važinėjimo trąsą ir priėjome datulių giraitę. Palmes aukštos, ant kiekvienos kabo tentas sulankstytas, matyt, derliui surinkti, ir daug daug daug jų. Gaila, nebuvo galima įeiti į patį “daržą”. viskas aptverta.
Gan ilgai ėjome, kol datulių giraitė pasibaigė. Tada užmatėm šalia esančioj druskos baloj vaikštinėjantį paukštuką, rodės jis eina vandens paviršiumi. Vaikai sužavėti.
Po keleto akimirkų pamatėm būrelį flamingų! Bet jie buvo keistoj nematytoj pozoj, ne stypsojo ant kojos ir miegojo, kaip mačiau iki šiol juos nelaisvėje, bet plūduriavo, kaip kokios antys. Spėjau padaryt keletą kadrų, mūsų mažylė spėjo pamatyt ir sakė oho! - dėl tokių akimirkų visad visur noriu važiuoti su vaikais- ir gražieji paukščiai nuskrido, parodydami, kad turi daug gražių rausvų spalvų plunksnų neramybės būsenoje.
Einam toliau. Užmatom svogūnų plantaciją, toliau kukurūzų ir dar toliau granatų medeliai! Jie daugumoj nubyrėję, pernokę, sudžiūvę. Bet kelis radom ir žalius, benokstančius. Mažė fotkina, aš fotkinu, mes fotkinam viena kitą.
Prieinam paukščių stebėjimo centrą, penktadieniais jis nedirba. Įeiti į vidų galima, tik tualetai užrakinti ir suvenyrų parduotuvė ir registracija nedirba. Žmonių nedaug - tokie patys, kaip mes, klydinėjantys turistai, praeina vyras su didžiuliu fotiku ir ilgu objektyvu...
Einam pro ten i taip vadinama Dragon land - plyną lauką su išdžiūvusia žeme ir nuskurdusiais augalais, informaciniai ženklai su gyvūnija sako, jog čia gali lakstyt driežai ir gyvatės. Nematom nė vieno, gal miega žiemos miegu.
Mano mažiukė pikta, kad jos niekas nepalaukė, kol ji fotografavo. Kaip ir manęs niekas nelaukia šioj šeimoj :) Arba fotkinu nugaras visų, ir bėgu paskui.
Einame tokia žeme.
Toliau grįždami namo prieiname druskos ežerus. Vaizdai! Druska lyg sniegas, įspūdinga! Ragaujam, raukomės, fotkinamės. Laukiu porytojaus, kada bus mano planuota kelionė link Negyvosios jūros...
Ragautojos-gurmanės.
Peržiūri kadrus.
Vakarienė ypatinga šiandien. Musumonų nebėra beveik, visi stalai padengti staltiesėm baltom, daug žydų, visi pasipuošę, sėdi šeimomis. Padainuoja maldelę-dainelę visi, laužia duoną visi po gabaliuką ir tada eina valgio. Maisto pasirinkimas įvairesnis, daug pjaustomos paukštienos, kitos mėsos. Žadu nusipirkti lietuvės Nidos Degutienės knygą "Izraelio skoniai" - gal pavyks ką panašaus pagaminti. Nors ir troškina nuo tų prieskonių, bet ir labai skanūs su jais maistai mums. Paklausiau dirbančio ruso kaip bus ačiū judėjų kalba - toda raba. Gal čia du žodžiai? Arba Todaraba. Google translate parode heroglifais užrašyta, neperskaitysi.
Ryt man Jordanija ir Petra. Neramu šiek tiek, bet laukia nuotykiai, kuriuos taip mėgstu. Svarbiausia, kad jie gerai baigtųsi. Pasas, Izraelio įėjimas, pinigai, fotikas, atminties kortelės ir šilti drabužiai. Lyg viskas.
