 |
 |
 |
Velykos gyvenant užsienyje ir be šeimos, be artimųjų yra puikus laikas keliauti - ne dažnai pasitaiko net 4 laisvos dienos! Kiaušinius nudažėme ir suvalgėme kelios dienos prieš, galime ramiai mėgautis naujais įspūdžiais - noriu šeimai parodyti "savo" Romą.
Nusipirkome bilietus traukiniu - Ciūrichas-Milanas-Roma kovo galui. Apie 6 val. kelyje ir mes jau amžinajame mieste.
Greitasis traukinys Milanas-Neapolis lėkė taip, kad tarpais užguldavo ausys. Daugiausiai matėm - rodė ekrane, 250km per val. Per 3 val puse Italijos pralėkt, kai matai pro langą mašinas, stovinčias kamštyje autostradoje, ech, smagu. Bandžiau įžiūrėt Toskanos ženklus - pilis, kiparisus, vynuogynus - buvo į ką pažiūrėti, bet labai trumpai.
Mūsų mažė detaliai aprašo super patogias kėdes traukinyje Milanas-Roma.
Dičkė daro pamokas - piešinys lietuviškai Ozo nuotolinei mokyklai apie Velykas.
Gaunam užkandžių, kuriuos tuoj pat uzurpuoja vaikai.
Pravažiuojam Firenze - man reikėjo susivokti, kad tai Florencija. Norim ten - kitą kartą.
Roma pasitiko saule - kaip kitaip, žydinčiais medžiais kovo gale, pienėm, saulėtom aikštėm - nuotraukoje P.za Vittorio Emanuele - su atsipalaidavusiais žmonėmis, o mes einam link viešbučio, tarškindami lagaminų ratukais, kuris yra netoli Koliziejaus. Randam ne iš pirmo karto.
Laukiam Andrea - čia buvo, pasirodo, vaikino vardas :) Nors rašiau laiške, kad busim apie 14, jis mūsų laukė tik vakare... Atsibeldė, vis paminėdamas, kad pietavo kaip tik.
Butas netoli Koliziejaus, bet nelabai galiu rekomenduoti - lovos baisingai girgždėjo, kavinukas prižėlęs, dušo siena viena valyta, kita nea. Nors erdvės nemažai, bet šios smulkmenos nepatinka.
Ryte dar lipę į traukinį Šveicarijoje, apie 16 val jau einame pasivaikščioti į Romąąąąąąą :) Oras fantastiškas, vakarinė saulė, tolumoje Koliziejus, vaikai nezyzia, tikslas - pavalgyt.
Gražuolis Koliziejus visai arti. Gaila į vidų taip ir nepatekome, nors mažė norėjo. Eilės milžiniškos, plius šventasis Velykų savaitgalis...
Vaikų reakcija - Oooo, čia gi tas!!! Matytas per visokius filmukus. Ech, tokios akimirkos man - kaip medus... Vien dėl to noriu jas visur kartu imt ir parodyt kuo daugiau, vaikų reakcijos man papildomas didžiulis pliusas prie kelionės įdomybių.
Skambinam močiutei/mamai... Einame per gražų parkelį šalia Koliziejaus Park of Colle Oppio - tos pušys kažkas nuostabaus.
Lendam į pirmą pasitaikiusį barą - šalia Kolizejaus, gražus, pavalgom, bet sužavėti neliekam - turistinis greitas taškas. Vaikai pavalgę malasi...
Einam pasivaikščioti jaukiausia ir gražiausia man Romos gatve - Fori Imperiali.
Šis muzikos instrumentas skambėjo nuostabiai...
Drąsi žuvėdra, gavo trupinį, karktelėjo kažkaip, gal tai buvo "ačiū" :)
Vaikai dūko, malėsi... neskubėdami pasivaikščiojom...
Apžiūrėjome Circus Maximus - kažkada buvusi vežimų lenktynių vieta dabar tiesiog didelė tuščia erdvė.
Patraukėme link namų vėl pro Koliziejaus grožybes. Koliziejaus visa teritorija uždaryta - Didysis penktadienis, popiežius veda procesiją nuo Vatikano iki Koliziejaus... mes irgi vedam savo procesiją pailsėt.
Kitą rytą einame link buvusių terminių pirčių - didžiulio išlikusio komplekso, vadinamo Terme di Caracalla. Pakeliui akis džiugina įsibėgėjusio pavasario vaizdai - to Šveicarijoje dar neturime.
Einame jau prie pirčių - apeiname ratu didžiulį kompleksą, kol randame įėjimą.
Vaikai gaudo driežiukus, kol mes perkame bilietus.
Karakalos pirtimis susižaviu dar labiau, nei Koliziejumi per pirmąją kelionę... Senovinis milžiniškas vandens "parkas" 25 ha teritorijoje - kiek čia aistrų virė... Įėjimas būdavo nemokamas, vienu metu galėjo maudytis 1600 žmonių.
Neskubėdami vaikštome po didelę teritoriją. Turistų beveik nėra.
Buvusių sienų fragmentai.
Va taip viskas atrodė anais laikais - apie 200-uosius mūsų eros metus. Bandome atpažinti, kur didysis kupolas dabartiniuose griuvėsiuose... sugriuvęs.
Nuotrauka iš interneto - visas pirčių kompleksas "ant delno". Didinga ir įspūdinga - mano šios kelionės atradimas Romoje. Čia vasaromis vyksta spektakliai ir koncertai - būtinai grįšiu!!! Įsivaizduoju šiltą vasaros vakarą, prietemą, įspūdingą erdvę ir puikią akustiką... ech... svajonė.
Toliau keliaujame į Trastevere - jaukų meniškąjį kvartaliuką, Romos bohemos širdį
Mūsų mažės simpatija... Įmetė pinigą, prisėdo... Dar labai žavėjosi abi gatvės fokusininku - specialiai laukėme pasirodymo.
Dairomės kur picos Margaritos - vaikų nepamainomosios...
Netyčia užtinkame puikią tratoriją http://trastevere-trattoria-otello.it/. Maistas tirpsta burnoje...
Skanioji Focaccia su rozmarinais verta atskiros foto...
Lazanija taip pat...
Čia vaizdas pro langą valgant - tipiška, nuostabu... atgijęs paveikslas.
Vaikai rado "ūsus". Po intensyvaus vyro raginimo išmesti, nuėjo į tualetą, nusiplovė ir maivėsi.
Gale pietų gavome limoncelo, kai vyras išgeria vienu mauku, jam atneša naują taurelę ir moko - reikia gerti iš lėto, paskalaujant burnoje...
Dar vaikams sausainukų, saldainių... Gera vieta. ir popierinės staltiesės puikios - skanaus maisto garantas.
Po nuostabių pietų - vėl į nuostabų miestą... Slampinėjame - kryptis aiški - Navonos fontanas, galima klaidžioti neskubant ir žioplinėjant pakeliui.
Pilamės vandens - prieš du metus iš čia pyliausi irgi.
Saldainiai ir colos dar iš valgymo vietos... mažė išmetė ant žemės colą, nes dičkė pastūmė... ašarų upeliai, pas mus atėjo pasiskųsti... tas vyko lauke prie kavinės. Picerijos darbuotojai davė mažei naują colą, nemokamai. Turbūt lengviau atsikvėpė, kai mes išsinešdinom. Fone - šv. Angelo pilis.
Nuotrauka atminimui prie Vatikano - toliau neiname, nes žmonių minios, sugriežtinta apsauga...
O kai kam jau ir batareikos sėda...
Atslenkame iki Navonos aikštės... Man po pirčių gražesnė Romoje tik pėsčiųjų gatvė link Koliziejaus ir pats Koliziejus. Koliziejus ir pirtys - kazkas nerealaus. Norėjau pasakyti, kad Navonos aikštė kaip aikštė. Neverta didelių pagyrų.
Prasukam pro gražųjį Ponteoną.
Kai matom Tortą - statinį Italijos karaliaus Vittorio Emanuele II garbei - žinom, kad namai jau netoli.
Šeima prisėda pailsėti.
O man nesisėdi... vaikštau aplink ir fiksuoju nuostabius vaizdus... kaip galima sėdėti?
Nuėjome nemažai per dieną... bet vaikai atlaikė.
Trumpam užsukame į griuvėsius šalia - randam aptrupėjusį klozetą :)
Veiksmas šalia Koliejaus nenuobodus.
Grįžę krentam į lovą ir žiūrim filmą visi keturi...
Vakare išlendam į miestą ieškoti vakarienės ir pasižmonėti.
Prisėdam idealiam man bare - turi būti aikštė, vaizdas į ką žiūrėti - žmonės, graži aplinka ir t.t., taip pat pačiam bare skanus maistas ir vynas - viskas gaunu viename, idealu. Prie fontano gėrimus gurkšnojantys, besikalbantys žmonės, bariukai lūžta aplink, čia fainai. Prisižiūrim i žmones, prisivalgom desertų, vyno, pieno.
Trečia diena - paskutinė Romoje šįkart. Planuose buvo aplankyti Koliziejų, deja, tenka atsisakyti, nes eilės milžiniškos... Turiu mintyse kelis objektus - turgelis, kačių aikštė ir parkas. Iš visų trijų patiko tik parkas - kačių taškas, reklamuojamas Booking.com, nuvylė - katės vaikšto po griuvėsius kur žmonių neįleidžia, yra globojamos laukinės, kvapas nosį riečia, katės ne pirmo švarumo.
Turgelis Campo dei Fiori, prieš porą metų padaręs įspūdį, dabar jau taip nesužavi - pilna kičinių nesąmonių. Patiko tik į žmones pažiūrėti...
Bariukai ruosiasi pietums. Sicilijoj amžiais likdavom alkani apie 17-18val važiuodami namo. Dabar žinom - italai atidaro restoranus 12-14 val ir vakare nuo 19-20. Per šią kelionę buvom sotūs.
Sėdim, laukiam.
Maivomės :)
Užsimaniau žuvies, gavau ją su visa ceremonija.
Stilinga moteris.
Ir aš šalia naujai užmatyto pastato, savo kolonomis panašaus į Koliziejų.
Daug daug vaikštom po visą miestą, pavargstam... sunkiai randam įėjimą nuo Ispaniškų laiptų į Villa Borghese parką. Geriausias šios dienos taškas - ramybė, gražios aukštos pušys, gulinėjantys ir besiilsintys žmonės, žaidžiantys vaikai... perkam ledų ir prisėdam ir mes.
Parko vaikų žaidimų aikštelė mano vaikams pasirodė per leliukiška. Šalia yra ir zoo sodas nedidukas, nėjom. Pasiilsėję einame link namų - geras gabaliukas.
Vakare dar išlendame atsisveikinti su miestu ir pavakarieniauti. Ilgai ieškom jaukaus bariuko... einam, einam, einam, kol pasimato krūva žmonių... prieinam - ogi, Trevi fontanas, kuri jau buvau nurašius, kaip i neaplankytųjų sąrašą. Sunkiai įkišu snapą dėl foto.
Paskutinė vakarienė. Jaukus skersgatvis ir vėl tas miltinis maistas - jaučiasi. Vaikai išsikaulijo kažkokių beskraidžiojančių švieselių, šaudo ir džiaugiasi, kol neužmeta vienos iš jų ant aukštos pastato atbrailos. Hmmmm...
Einame link namų vėl pro visas grožybes. Apšviestos jos kitokios...
Kitą dieną kelionė atgal traukiniu. Patinka man - esi priverstas ramiai sėdėti, nereikia niekur bėgti, traukinys bėga už tave... Tą kartą skaičiau Silva Rerum naujausią dalį. Paklausus vaikų, ar patiko Roma, sako - taip, patiko, labai. Ką tik buvo gavusios švieselių iš tų mažiukų juočkių pardavėjų. Sakau, o kas patiko? Aistė sako - man patiko Koliziejus, griuvėsiai. Fuuu :) Atsakymas teisingas.
