 |
 |
 |
Mes Cassis - nedideliame miestelyje šalia Marselio, buvusiame žvejų uoste - dabar kurortiniame turistiniame užsigrūdusiame įkaitusiame taške. Sunkiai randame vietą parkingui, bet toliau nuo centro, šalia paplūdimio šiaip ne taip pavyksta įkišt abu auto.
Lipam, einam apžiūrėti paplūdimio. Liekam tik žiūrėti - priėjimas prie vandens yra, bet vanduo - ledinis! Nesitiki, vidury vcasaros, viduržiemio jūra - šalta. Bet yra, kaip yra. Palūdimys gražus - man nuotraukoms puikus, vuras dairosi, kur galima panardyti, svainis eina į paplūdimio bariuką kavos, o vaikai ruošiasi maudytis. Apsižiūri.
Ir lieka taip stovėti ant molo, tyškant bangoms. Man - puikus kadras. Vaikams nelabai smagu, kad negalima maudytis, bet greitai randa paguodą - ledus. Argi ne gražu...
Vienbalsiai neilgai tempę paplūdimyje, einame apsižvalgyti į Cassis.
Miestelio aikštelėje žaidžiama petankė... žaidžia nerealiai - bandėm, žinom. Mačiau ir Ciuriche žaidžiančių grįžusi, spec pažiūrėjau - taiklumo nulis, lyginant su šiais vyrais.
Spoksom ir vėsinamės pavėsyje.
Žinoma, miestelis turi savo pilį - aukštai ant kalno, su vaizdu į miestą. Paplūdimys - kaip iš atviruko. Bet jūra ta pati šalta, kaip ledas.
Uostas knibžda laivelių ir pasiūlymų aplankyti Calanques - nacionalinį parką, 20 km ilgio ir 4 km pločio aukštos baltas kalkakmenio uolas, matomas iš jūros pusės plaukiant laiveliu, suformavusios nedideles jaukias įlankėles. Iš Cassis siūlomi įvairaus ilgio plaukimo maršrutai.
Viską išsiaiškiname šalia esančiame turistų informacijos centre, kuriame yra puikus internetas. Ech, sunku atsitraukti nuo to taško - namuose internetą teoriškai turime, bet praktiškai ryšys vos vos traukia ir tai tik priėjus prie kaimyno tvoros.
Pasidaliname komandomis, tai yra norinčių plaukti ir susilaikančių, ir perkam bilietus. Laukiame, kol prisirenka pilnas toks laivelis ir pajudam.
Fotogeniškasis Cassis.
Išplaukiam.
Prancūzijos fjordai. Gale šios įlankėlės - nedidukas paplūdimys. Aukštai yra ir ilga trasa pasivaikščiojimui ir parko apžiūrėjimui nuo sausumos, tik prancūzai visuose bukletuose pabrėžia, kad reikia gerai pasiruošti, norint eit, nes tas yra sunku, karšta, būtina pasiimti daug geriamo vandens ir apsiauti patogius batus. Uolos gražios ir įspūdingos, yra įvairios trukmės maršrutų, mes rinkomės vidutinišką ir kainos, ir laiko požiūriu pasiplaukiojimą.
Žinoma, kuo toliau, tuo uolos įspūdingesnės.
Plaukiančiųjų bendra asmenukė. Gėrimės įlankėlėmis, stebime žmones plūduriuojančiose jachtose su kopetėlėmis į jūrą, pučia malonus vėjelis, viską aptaško druskingi jūros purslai - akinius nuo saulės, objektyvų stiklus... kuriuos aš keičiu be perstojo.
Prifotografavau visą krūvą vaizdų - žydra jūra, baltos uolos, laiveliai, idilė...
Sala netoli Marselio, bet pats Marselis slėpėsi už posūkio, iki kurio nebeplaukėme.
Kiekvienos įlankėlės gale - paplūdimys, pilnas žmonių...
Cassio pilaitė iš jūros pusės.
Susitinkame su paliktaisiais pramogauti krante, pabandom maudytis.
Mano dičkei - be šansų, šalčmirė, kaip ir aš.
Bet papozuoti nuotraukoms - mielai, kaip ir aš mielai fotografuoju.
Bandžiusieji lysti į ledą. Net mano mažiukė, ruonis, neįlindo.
Traukiam link mašinų pro šurmuliuojantį jaukų Cassis.
Apžiūrim parduodamus paveikslus turgelyje, perkam ledų.
Važiuosime į Marselį vakarienės.
Vos 30 km ir mes jau Marselyje, ieškome parkingo mašinoms.
Marselis pasitiko nuotykiu "Escape parking" :) niekaip neradome išėjimo iš jau užsidariusio prekybos centro parkingo Parking Centre Bourse... šalia dar buvo istorijos muziejus neveikiantis, viešbutis, visas požemis - kaip labirintas... žmonių nėra. Blaškomės, jau pradėjęs buvo juokas imt toks isteriškas. Čia lyg sakiau, ieškom bent kokio žmogaus, paklausim.
Išėjome į šitą kiemą, galvojam, fūūūū, radom išėjimą... pasirodo, tvora visur aukšta :) atgal :) o parkingo durys užrakintos! Fone nuotraukoje - visi bėga atgal į vidų, supratę, kad per tvorą neperlipti.
Bet vis tik įėjom, nes 5m dukterėčia Evelina įkišo rankytę į nedidelę ertmę ir atšovė spyną. Tada ir vienišą mašiną užmatėme, pasekėme, kur eina iš jos išlipę žmonės. Nuotykis, smagu. Ačiū sesei už kadrą, aš jau stoviu, žiūriu, stebėtojo vaidmenyje...
Išėję iš labirinto, patekome į vakarinį jaukų miestą šalia senojo uosto.
Prašau mane įamžinti. Tikslas - nueiti link uosto galo, pasivaikščioti, apžiūrėti pilį, susirasti kur valgyti.
Dar nemačiau tokios gausybės jachtų vienoje vietoje...
Prieiname smagią atrakciją - aukštai pakeltą milžinišką veidrodį. Vakaro saulės šešėliai, nuostabu!
Mes visi ratuke.
Nuostabi šviesa, prašau vaikų stabtelt minutėlei...
Jachtos, jachtos... viena akis į bariukus žvalgosi, kita į jachtas, o kojos neša link pilies, ex kalėjimo...
Štai ir pilis - tvirtovė Fort Saint-Nicolas.
Tuo ir apsiribojame jo apžiūra, nes girdisi nepatenkintas pilvų urzgimas. Paeiname atgal ir sukame į dešinę, į Operos rajone knibždančių restoranėlių gausybę, ieškome savo norimų maistų viename - picų, jūrų gėrybių, sesuo su vyru nori paragauti ir firminės Marselio sriubos Bouillabaisse.
Krantinės barai ūžia nuo žmonių...
Vieną akimirką viskas puiku ir vaikai linksmi.
Kitą - santykių aiškinimasis.
O mes dairomės į meniu.
Sukame į Place aux Huiles alėją ir patenkame į jaukumo oazę.
Kaip gražu man tie padengti stalai, belaukiantys savo svečių...
www.bistrot-b-marseille.fr/ - čia randame, ko nori tėvai, o šalia esančioje picerijoje pasodiname vaikus.
Vaikai prie gretimo staliuko.
Čia mano dičkė pasakoja, kaip nuėjo į tualetą ir ten sutiko lietuvių porą. Palinkėjome vieni kitiems gerų atostogų - smagu.
Skaniausias visoje kelionėje ir apskritai gyvenime mano valgytas tunas. Dieviškas.
Vyro pasirinkimas.
Jaukus šiltas vakaras gražiame mieste puikiame restorane su artimaisiais po pilnos įspūdžių dienos. Mielai taip kiekvieną dieną...
