 |
 |
 |
Pirmasis bendras rytas. Atsikėliau kartu su vaikais, visi kiti suaugusieji dar miega. Einam į apačią visos penkios. Vaikam reik baseino, man kavos. Ech, gyvenimėlis... Baseino prižiūrėtojos darbas man patinka - dirbant taip:
Saulė pasislėpusi, bet stabiliai kokie 30 laipsnių rytais būdavo.
Reikia duoti valgyti ir vaikams.
Išmirkusios, pamaitintos, laukia tėvų... Važiuosim - pagal mano planą link Camargue pelkių, kur galima pamatyti flamingus ir didžiulius druskos klodus. Aišku, ir pajūrys pasimaudymui, ir pajūrio miestelis pasikultūrinimui įtraukti.
Išsiruošiame dviem ekipažais ir lekiame link prancūziškojo pajūrio. Važiuodami matome juodus bulius, kurie veisiami koridai, tik prancūziškoji korida švelnesnė už ispaniškąją, bulius nėra nužudomas. Krūmai, laukai - nei ežerų nesimato, nei mano išsvajotų flamingų, nei druskos kalnų. Pirmiausia einame apžiūrėti karščiu tiesiog tvoskiančio miesteliūkščio Saintes-Maries-de-la-Mer. Kadangi sustojame šalia pliažo, užmetam akį ir į jį, jis ilgas, žmonių yra, bet nesusigrūdę.
Šuniukų tualetas.
Miestelis tingus, apsnūdęs, žmonių nedaug. Tik nemaža turistinių niekučių pasiūla išduoda - čia žmonių būna. Dirba kavinukės, ledainės, suvenyrinės. Karštis visus suvijęs į pavėsį ir patalpų vidų.
Turistės.
Prieiname gražius pastatus, muziejų, bažnytėlę...
Bet labiausiai visus domina kur ir kaip atsigaivinti. Vaikai ir ledai, neatskiriamas duetas.
Mano gražuolė sesė, nepavargstanti naujiems įspūdžiams.
Išgeriame kažkokių sintetinių gėrimukų ir einame link jūros - reikia atsigaivinti. Užuojauta didelė buvo šiam gauruočiui...
Jūra pasirodė neypatinga, šaltoka, murzinoka, nežydra, kaip pamenu ir įsivaizduoju viduržiemio jūrą. Vaikai sulenda, maniškis nardo, mes su sese fotkinamės ant molo, stebint žvejams ir kikenant sesės vyrui...
Mano mažės sukonstruotas katinas.
Vyro laimikis iš jūros parodomas visiems. Varom namo.
Pakeliui išsizyziu pasukti į šoną apžiūrėti pelkių ir nusiviliu - apžvalgos bokštelis rodo į pelkę, kurkia varlės, bet man to maža. Visi tyrinėja gyvūniją, aš fotkinu nuostabų dangų. Kadangi iki druskų gan toli, nebevažiuojame.
Vakare atsigriebėm su žydru vandeniu, šios maudynės dar ir dabar išlikusios atmintyje, 23:30 vakaro čia, plius 30, visi baseine, veiksmas vyksta... gerai tos atostogos...
Kitą dieną važiuojame ieškoti levandų laukų ir aplankyti gražiuosius Provanso perliukus - senovinį akmeninį Gordes miestelį ir netoliese esančią Senanque abatiją, ji man akis badė ant Eyewitnes travel knygutės viršelio.
Rytas po vakarykščių maudynių - džiovykla.
Čia užmatome, kad greitai vyks Tour de France dviračių lenktynės, nutariam sudalyvauti žiūrovų vaidmeny. Sankryža tarp abatijos ir Gordes. Pradžiai sukam į Gordes.
Gordes miestelis - gražuolis. Čia nepatogus priėjimas, visai šalia judraus kelio, bet fantastiškas kampas nuotraukai. Palikę vyrus su vaikais, mes su sese varom pasifotkint.
Įlendu į paveikslą.
Grįžtam pas šeimas - mūsų laukia. Einam apžiūrėti miestelio.
Siaurų gatvyčių labirintai su fantastiškais vaizdais.
Giminė selfinas.
Vaikai matuojasi durų dydį - kuriai tinka.
Vyrai laukia.
Vaikai atakuoja ledų vitriną.
Vaizdas pro tūliko duris.
Susirandame gražią aikštelę su staliuku suvalgyti sultimis varviantį melioną.
Vaikus patraukia lipt į uolą.
Karšta...
Na, ir važiuojame ieškoti abatijos. Randam. Pamačius levandų laukus, apima TAS jausmas - dėl ko keliauta, dėl ko čia atsitrenkta. O dar vaikai sako - mama, čia kvepia kaip pataluose (mūsų patalynė pakvepinta levandomis). Tokia vaikų reakcija neįkainojama, dėl jos visada imčiau juos kartu... Taip smagu kartu dalintis gerais įspūdžiais, patirti nuotykių ir matyti jų reakciją į naują aplinką.
Dar vienas vaizdas, ilgai nešiotas mintyse ir matytas nuotraukose ir monitoriuje, pamatytas gyvai.
Mūsų visa kompanija sesės fotogalerijai - ji kabina ant sienos iš vienos kelionės vieną nuotrauką. Siena mirga marga nuotraukomis.
Kai baigiame visas įmanomas fotosesijas, važiuojame Petit Luberon laukais nuo Gordes iki Cadenet, keliu, kuris išgirtas, kaip gražus vaizdingas ir t.t. Gražus, bet į horizontą nusidriekiančių levandų laukų su vienišu medžiu nemačiau, o taip norėjau, prisižiūrėjusi internete nuotraukų.
Na, užtat užsukame į vynuogyną nusipirkti vyno. Ragaujame, prisistato mūsų smalsiausios - mano mažiukė ir sesės dičkė, sesers vyras demonstruoja prancūzų kalbos žinias, perkame.
