 |
 |
 |
Prieš metus lankytą Avinjoną prisimenam kaip ramų, tingų, šiltą prancūzišką miestelį su senovine jaukia architektūra, milžiniškais įspūdingais buvusiais popiežiaus rūmais, nedaug turistų. Tai lėmė šių metų pasirinkimą - važiuoti į Avinjoną ir apsistoti ilgėliau, ištyrinėti Provansą. Pamenu, žiemą prieš kelionę internete radau, kad tuo pat metu bus Avinjono teatro festivalis ir kad dalyvaus lietuvių trupė. Tada džiaugiausi, jog bus veiksmo. Bet nesitikėjau, kad to veiksmo bus TIEK!
Vaikai nori lėkti dviračiais. Kai pereisime į senamiestį pro šią begalinę gynybinę sieną, juosiančią visą senamiestį, nebus vietos jais lėkt - žmonių makalynas.
Begalė afišų, reklamuojančių spektaklius, tarp kurių buvom pasiryžę rast ir lietuvius su spektakliu "Didvyrių aikštė".
Miestas ūžia. Barai nugulti, tai yra nusėsti.
Visame mieste įvairiausiais būdais reklamuojami spektakliai. Gaila, dauguma jų prancūziškai.
Gailiuosi, kad nenusipirkau levandų maišelio. Atsigriebiau grįžusi su aliejuku, bet taip ir nepanaudojau jo paskui...
Einame link Popiežiaus buvusios rezidencijos, mes antrą kartą, sesers šeima - pirmą.
Didžiulė apžvalgos aikštelė viršuje, matosi skirtingos Avinjono pusės.
Pilys pilaitės, kur bepažvelgsi.
Šįkart pavyksta užfiksuoti tiltą Sen Benzė! Tiltas buvo pastatytas 1171-1185 m., dažnai niokotas Ronos upės potvynių ir atstatinėtas. Šimtmečių bėgyje statinys tapo vis labiau keliančiu grėsmę saugumui, nes sugriuvusios akmens arkos buvo keičiamos medinėmis. Tiltą iš rikiuotės galutinai išvedė katastrofiškas 1668 m. potvynis, nunešęs didesnę tilto dalį. Nuo tada tiltas nebebuvo atstatomas. 1995m. jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vaizdas į Avinjoną. Visas senamiestis apjuostas aukšta tvora, nekilnojamo turto kainos ženkliai skiriasi anapus ir šiapus tilto - vyro hobis domėtis nekilnojamu turtu.
Popiežiaus rūmai iš nefasadinės pusės
Poilsis pavėsyje, kol vaikai siaučia žaidimų aikštelėje.
Šiaip ne taip pavyksta priprašyti papozuoti.
Gražieji ir didieji rūmai iš kitos pusės.
Pamaivos.
Man irgi reikia gražios foto.
Puikus plačiakampio objektyvo išnaudojimo pavyzdys, ačiū sesei už šį kadrą - visada prajuokina, emocijų netrūksta visiems.
Truputis faktų iš wiki: gotikiniai rūmai buvo pradėti statyti Benedikto XII pavedimu 1335 metais. Išlaidos rūmų statybai sudarė 18 procentų visų popiežiaus išlaidų. Pačių rūmų statyba užtruko iki 1364 m., kai popiežiumi jau buvo išrinktas Klemensas VI. Rūmai per visą istoriją buvo ne kartą renovuojami ir plečiami. 1789 metais Prancūzijos revoliucijos metu rūmai perėjo valstybei, vėliau buvo pritaikyti kariuomenės reikmėms. 1995 rūmai buvo įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Tituluojami didžiausiais pasaulyje gotikiniais rūmais.
O čia spektakliukas su mimu iš Barselonos. Stabtelim, stebim.
Per vargus randame piceriją, prisėdame pavalgyti. Nelabai man prie širdies tokie užsigrūdę miestai, geriau maži, jaukūs, su mielom užeigėlėm, savininkų paruoštu naminiu maistu...
Maniškės beždžionytės.
Šioj gatvytėj lietus nebaisus.
Draugės. Po truputį skirstomės, mes važiuojam link namų ir baseino, o sesuo lieka ir keliasi apžvalgos ratu, kuris mano šeimos buvo griežtai išbrokuotas.
