 |
 |
 |
Sirakūzus įsimylim iš pirmo žvilgsnio. Dar ilgai vyras brausins nekilnojamą turtą ten. Mieste apžiūrėjome amfiteatrą ir visą laiką praleidome Ortigijos saloje. Karšta, karšta... bet gražu. Pagalvojus logiškai - gyventi pačiame mieste nenorėčiau. Norisi gamtos, savo namuko, terasos su arkom, alyvmedžių, palmių, baseino, jei toliau nuo jūros, arba arčiau gražaus nepopuliaraus pliažiuko.
Miesto pliažiukas. Vat dėl to ir nenorėčiau gyventi čia. Nors iš savo akmeninės fazendos su arkine terasa ir baseinu atvažiuočiau skanios vakarienės į Ortigiją.
Mano vyro hobis domėtis nekilnojamu turtu ir žinoti kas, kur, už kiek.
Jauku.
Ir nepatenkinta aš, nes niekaip nėjo man perduoti nuotraukomis to Ortigia grožio...
Tarp romėnų amfiteatro liekanų... Pasistačius čia mašiną parkinge, esančiame netoliese, rašė, kad jis nemokamas. Bet sulaukėme "mafijos", kaip pavadinome bernioką, patarimo - duokite eurų, kad mašinai nieko neatsitiktų. Davėm. Pyktis nenorim.
Sirakūzų katedra. Aikštė graži ir jauki. Tik turbūt nereik jau rašyti, kad beprotiškai karšta?
Randam apspangusį miegantį katiną, mūsų mažei vis tiek reikėjo jį išgąsdinti, kad atsibustų ir sunerimtų. Nėr čia ko lepintis siesta :)
Pilamės vandenį, kaip vėliau paaiškėjo, druskingą, och... o gerti norim, ištroškę basiai, nusipirkti nėra kur...
Kaip filmo dekoracijose, tik nespėjau gražesnės pozos nustatyti.
Važiuojame gaivintis į išreklamuotąjį Fontane Bianche paplūdimį. Ir jis nenuvilia. Žydras vanduo, seklus, dugnas smėlėtas, vyras randa kur panardyti, nors žmonių nemažai, bet vietos užtenka.
Vyras vaikams prigaudė krabukų, jie buvo patalpinti į akinius, duoti vardai, paskui iš smėlio pastatyti kambariai. Mažės frazė: "Samanta, kur bėgi? " iki šiol skamba ausyse.
Namai Samantai. Po žaidimo krabiukai buvo vėl paleisti į laisvę.
Žmonės tepliojosi moliu nuo gretimai esančių uolų, pabandėme ir mes, tik ne taip drąstiškai. Gražiai. Po širdutę ant pilvų.
Važiuojame link naujos gyvenamosios vietos, arčiau Comiso oro uosto, ten nakvosime dvi naktis. Jau vakarop pravažiuojame pro jaukią šurmuliuojančią Modica, namus pasiekiame vėlai vakare. Pagal adresą nerandame namo, klausiame vietinių gyventojų, o jie išsinešę į kiemą televizorių, mėgaujasi šiltu vakaru. Žinoma, nekalba angliškai, bet noras padėti didelis, kalba itališkai, gestikuliuoja, o mes tik šypsomės, bandydami kažką suprasti.
Vaizdas ryte. Namukas turi gražų alyvmedžių, citrinų ir kitų augalų sodą. Važiuojame į Marina di Ragusa. Paskutinis pliažas Sicilijoje, šiek tiek jau ir apie namus dažniau galvojasi...
Ryte gaudom driežiukus.
Marina di Ragusa paplūdimys.
Pliažas miesto - nešvarus vanduo, daug žmonių. Gaudau paskutinius saulės spindulius. Grįšime į niūrų pilką rudenį.
Vaikai nelabai noriai maudosi, čia paliekame ir vienišą stirksantį skėtį nuo saulės - namo nesivešim.
Vakarą nusprendžiame praleisti Comiso, tvarkingai einame valgyti kai jau tamsu, ir laukiam, laukiam, laukiam picų... Visiems neša, tik ne mums. Pasirodo, mus pamiršo. Šis incidentas palieka prastą įspūdį apie Comiso ir dar labiau norime namo.
Anksti ryte skrendam namo. Atostogos buvo puikios!
