 |
 |
 |
Sicilija nuostabi. Ir nėra ką daugiau pridurti. Per dvi savaites lijo kelis lašus vieną dieną, oras plius 30 virš - buvome rugpjūtį. Idealus man klimatas. Gąsdinausi, kai planavau ką veiksime, kad bus labai karšta, kaisim, kepsim, stumdysimės tarp milijono atostogaujančių italų... Iš dalies taip - turistinėje perkimštoje Taorminoje. Ten žmonių buvo daugiausiai. Visur kitur - normalu. Karštis - gerai, kai laiką leidi ne dulkėtam mieste, o gamtoje, prie vandens ir turi mašiną su kondicionieriumi.
Dvi savaitės rojuje, leidžiant laiką su šeima, intensyviai važinėjant, lyg sukorėme apie 2000km iš viso - pirmi mūsų serpantinai. Kiekvieną dieną nauja vieta, kiekvieną dieną nauji įspūdžiai. Su vaikais, tuo metu 5 ir 8 metų. Svajonė, ne atostogos. Vairuotojui - medalis :)
Neatsispyriau nufotografuoti gražiąją Etną pro lėktuvo langą - virš jos kabėjo debesiukas.
Atskridome į Comiso, didelio oro skirtumo nesijautė, nes ir Lietuvoje tuo metu buvo vasara - normali vasara. Tik kvepia kitaip... cikados čirškia... Laukia nuotykiai!!
Nuomojamės mašiną iš Hertz ir lekiam - pradžiai į Ragusa.
Karšta karšta... nusprendžiame labai nestoviniuoti ir važiuoti iki gyvenamosios vietos, iki kurios dar geras gabaliukas kelio - 180km, link Etnos ir dar už jos.
Aplinkui matome auginamus pomidorus, vynuoges... laukai įdirbti, sutvarkyti, uždengti nuo deginančios saulės, aprūpinti vandeniu...
Paprastai mėgstame važiuoti ne autostradomis, daugiau pamatyti, nebent reikia paskubėti - kaip šįkart.
Įpusėję kelią neiškenčiame, ir sustojame nemažam miestelyje Giarre. Pasivaikštome, suvalgome ledų, perkam persikų...
Toliau sukame nuo pajūrio link Randazzo, o nuo ten lin mažiuko miesteliuko Santa Domenica Vittoria. Už jo, vienoje sodyboje gyvensime 12 dienų.
Vakarėja, važiuojame pro ūkius, visur nuorodos pirkti ir ragauti vyną, ką žadam padaryti vėliau, gatvėje žmonės prekiauja savo gėrybėmis - aliejumi, vynu, saulės džiovintais pomidorais, vaisiais...
Pravažiuojant pro Randazzo, tiesiogine prasme atsidarė stalčiai :D išvydus šiuos ant šlaito kabančius namus Etnos fone...
Paskui pradėjome kilti į pirmąjį serpantiną. Vaikai prašė lėčiau, man irgi sukosi galva. Sustojome pasigėrėti vaizdais ir pailsėti nuo sukimosi ratu.Aukščiau ir vėjukas atsirado, ne taip karšta, kaip apačioje.
Va tokiu keliuku teko kilti.
Kilome, kilome ir kilome. Net nepasidomėjau, nė į galvą neatėjo - kokiame aukštyje virš jūros lygio gyvensime. Juk lietuviai esam - iš lygumų kraštų. Pasirodo, mano išrinkta vieta yra aukštokai kalnuose, kur gerokai vėsiau, nei apačioje, prireikia ir megztukų, ir timpų. Bet grožis atperka laikiną vėsumą. Gauname karališkus apartamentus kaimo turizmo sodyboje - du miegamieji, du vonios kambariai, plius terasa su virtuvėle ir su vaizdu į Etną! Ar gali būti geriau? Net šeimininkės rodomas kavinukas ir puodelis - mano dydžių.
Ir šis visas grožis yra 1235 metrų aukštyje virš jūros lygio. http://www.agriturismoilnoceto.it/en/
Etną matysime kasdien, ji nebeatrodys tokia įspūdinga, bet pirmomis dienomis tiesiog negalim atplėšt akių nuo šio vaizdo.
Įėjimas į mūsų kambarius. Mūsų mažylė čia vieną rytą sutiko žaltį... spiegimą abiejų, užšokus ant lovos, prisimenu iki šiol. Paskui radome to žalčio odą, išsinėrė. Šeimininkas pabarstė druskos aplink mūsų įėjimą - apsaugos nuo gyvūnijos.
Įterpiu kito ryto su kava ir Etnos vaizdu nuotrauką. Saulė jau deginanti, čia tik pozuoju nuotraukai, paskui skubiai į pavėsiuką arba dengtis skrybėle.
Įsikūrus, atėjo vakaras, važiuojame apsidairyti į gretimą miesteliūkštį Floresta, susirasti kur pavalgyti. Nors valandų jau buvo nemažai, itališka vakarienė turėjo prasidėti, bet mūsų laimei ir nelaimei važinėjome po neturistinius miestelius. Nelaimei - neradome kur ką valgyti, laimei - labiausiai patinka pajausti, kaip gyvena vietiniai.
Graži tratorija - įėję viduje nerandame nė gyvos dvasios, net šeimininkų. Taip ir išeiname.
Nusifotografuojame prie gražios kalnų panoramos, parduotuvėlėje nusiperkame vyno, sūrio ir vaisių vakarienei ir keliaujame namo.
