 |
 |
 |
Užteks žiūrėti į Etną iš šono - reikia bent pabandyti patekti kuo aukščiau ir paprasčiau ant jos pačios. Vakarais iš savo terasos matydavome, kaip žibančios švieselės juda - matyt, ir naktį kažkas vaikštinėja ten...
Mūsų navigacija kalba niekus... būna - dabar staigiu posūkiu pasukite į kairę... bet čia yra keliukas, į tą kairę... tiesiog labai labai status ir privatus - į kiemą, jeigu vietą mašinai pasistatyti galima vadinti kiemu. Viskas šlaituose.
Krūva informacinių rodyklių sankryžose glumindavo - ne iš karto susirandi tau reikiamą kryptį.
Ant Etnos užvažiuojame nedaug, tik iki turistinių autobusų sustojimo vietos, šiek tiek pasivaikštome. Visai nesinori kilti į viršų, į šaltį, kai esame su vaikais.
Etnos papėdėje piknikaujantys žmonės
Mūsų išvažinėti maršrutai, dar nesimato žemėlapio apačioje 3-4 taškų. Labai geras vaizdas žemėlapio, man patiko, kad matosi aukščio mastelis. Raudonas taškas - mūsų gyvenamoji vieta. Esu labai patenkinta pasirinkimu, nes pamatėme tikrąją, autentiškąją Siciliją, neturistinę...
Tada ledai pustuščiame miestelyje, lengvai užkandame nerealaus skonio Arančini - ryžiai, viduje mėsos ragu arba daržovės, ir maudytis!!!
Skanusis arančini.
Italai.
Pradžioje maudomės nerealaus skaidrumo banguotoje jūroje, tada važiuojame į svečius pas naujuosius pažįstamus, ten vaikai mirksta baseine, o mes gurkšnojam vynelį.
Messina palieka nekokį įspūdį, didelis, triukšmingas, nejaukus didmiestis, sugaištame daug laiko, kol įvažiuojame per kamščius į centrą, pereiname senamiestį, pavalgome bare ir važiuojame į ieškot pliažų. Vienintelis, kad įstrigo šiame mieste - žemyninė Italija ranka paduot, matosi jos krantas.
Užsukame į Riposto - pliažiukas toks, neeee. Mes norim geresnių.
Važiuojame atsisveikinti su naujaisiais draugais - jiems paskutinė diena. Žadame susitikti Vilniuje.
Maudomės gražioje švarioje jūroje Fondachelo miestelyje. Privatūs viešbučių pliažai sutvarkyti, gultai, dušai ir t.t., bet miesto pliažas atrodo taip. Vėl džiaugiuosi, kad matėme ne tik tokią Siciliją...
Džiaugiuosi ir tuo, kad gyvenome agriturismo sodyboje. Gamta, ramybė, gražūs panoraminiai vaizdai, naminiai gyvūnėliai niekada neatstos baseinų, miesto šurmulio ir šiukšlių.
Vieną dieną pasiliekame namuose, prieš kelionę į kitą apsistojimo vietą, kur nakvosime dvi naktis, prieš tai reikia užsukti į Sirakūzus ir populiarųjį Fontane Bianche paplūdimį. Mėgaujamės vynu, pirktu iš bačkų pas vietinius. Kai ragavome, atrodė puikus, kai namuose tą patį gurkšnojame, taip nebeatrodo.
Mūsų apylinkės.
Tingi diena namuose. Po tiek važinėjimų ir įspūdžių norisi pailsėti prieš naują kelionę ir atsisveikinti su šiais namais. Jie mums buvo malonus atradimas.
Vakarop atsisveikiname ir su savo mylima picerija Randazzo miestelyje. Savininkas sveikinasi su mumis Ciao, mes atsakome lietuvišku Čiau :)
Skanieji sicilietiški suktinukai su rikota ir pistacijomis tirpsta burnoje. Niekur tokių skanių nebeteko valgyti...
Smagu buvo pabėgti į šiuos kalnus nuo rugpjūčio itališkojo triukšmo ir karščio. Ryt laukia kelias link Comiso.
