 |
 |
 |
Antra atostogų diena. Išsimiegame puikiai. Važiuosime prie Viduržiemio jūros! Mums tai pirmas kartas. Bet pradžiai tingus rytas namuose.
Mūsų lauko virtuvėlė
Pusryčiai.
Vaikai susižavėję driežiukais, aišku, būtinai reikia pagauti, tėvas padeda, gaunas visa gaudymo operacija.
Ir štai mes vingiuojame po serpantinus. Iki jūros ne taip ir toli - apie 50-60km, bet vingiuoti reikia nemažai, tad užtrunkame virš valandos. Pykinimai, važiuojame lėtai... Grožiuosi gamta ir baisiuosi kiekvienu staigiu posūkiu - serpantinai mums naujiena.
Kalnai - meilė iš pirmo žvilgsnio.
Vingiuojame link Capo d'Orlando miestelio, kur tikimės rasti pliažiuką.
Mes jau vietoje. Žavi viskas - augančios citrinos, palmės, cikados... miestelis nedidelis, bet visa jūros pakrantė užkimšta mašinomis. Pastatome savąją ir einam ieškoti pliažo.
Ateiname tiesiai į paveikslą - Capo d'Orlando žvejų uostas.
Dėstoma paskaita apie jūros ežius - kaip saugotis, neužlipt, neimt. Ta pačia proga ir demonstruojama draudimai gyvai.
Maudynių laikas pagaliau. Jūra - šiltaaaaa, šiltaaaa, man, šalčmirei, stebuklas.
Maudynės baigtos. Mūsų šviesiaodžiams vaikams ne į naudą ta vidurdienio saulė... Važiuosime ieškoti vakarienės.
Lauktuvės diedukui. Gal kokią vieną ir parsivežėm?
Pakeliui į namus sustojame tuščiame gražiame Naso miestelyje. Visas tuščias, kaip išmiręs. Mes alkani, bet kur pavalgyt nėra. Naivuoliai. Tada dar nežinojome, kad pietiečiai valgo vėlai vakare...
Vėl keliukas iki namų ir pro namus - užsukome į Randazzo miestelį jau vėliau vakare ir gavome valgyti. Atradome "savo" piceriją su labaaaaai skaniom picom tiesiai iš krosnies.
Pravažiuojame pro savo namus - namukas ant kalno.
Miesteliai, išsimėtę tarp kalnų ir ant kalnų.
Etna.
Sėdi sau namuose, žiūri televizorių, o viršuj ugnikalnis burbuliuoja, kaip koks čiainykas...
Randazzo vaizdai su Etnos fonu.
Šioj picerijoj valgėm dažnai, picos labai skanios, vietiniai ateidavo išsinešti.
Vakare, gurkšnodami vyną, stebim Etnos liepsnas... Nuostabi diena.
