 |
 |
 |
Palikus vyrus su vaikais ir visus mamiškus-"žmoniškus" rūpesčius, vėjuotą ir lietingą orą, birželio gale atskridome į šilumą, į ten, kur veda visi keliai - Romą.
Skrydis tiesioginis į Ciampino, tada į autobusą ir važiuojam į centrą. Man tai pirmas kartas Italijoje, sesei turbūt ne. Bet gerte geriam įspūdžius ir nieko nepraleidžiam - pakeliui skriejančių vynuogyno vaizdų, palmių, žydinčių krūmų, einančių vienuolių, begestikuliuojančių sankryžoje vairuotojų... ech, nuotykiai prasideda :)
Buvome užsisakę butuką šalia Vatikano, paaiškėjo, kad tai buvo neblogas sprendimas, visur netoli, gal tik iki Koliziejaus tekdavo paėjėt tolėliau. Nuo Termini stoties iki savo laikinų namų važiavome autobusu. Numetėm daiktus ir pasinėrėm į penktadienio vakarinę Romą...
Pirmasis objektas natūraliai gavosi Vatikanas - namai šalia. Beeinant gatve, praneri pro koloną, pro žmonių minią ir... visa šv. Petro aikštės didybė - ant delno.
Praėję aprangos kontrolę - man skara ant pečių, sesei sudėtingiau buvo užsidengti :) - kilome į kupolą milijonu siaurų laiptelių... vietomis siena būdavo gulsčia iš vienos pusės, laiptukai siauri, apkūnesniam žmogui galėtų kilti problemų.
Simpatiški ir draugiški policininkai.
Ateina laikas pasistiprinti - renkamės piceriją, kad būtinai būtų pica kepta krosnyje. Vaikštom, vaikštom, ieškom, malamės, aš jau gatava sėst bet kur, išalkus, kaip vilkas. Galų gale didžiam sesės nusivylimui sėdam ten, kur stovim, beveik :) pica, kepta ne krosny!!! vienintelė tokia per šią išvyką.
Ragaujam brusketas.
Net ir kaip prastesnei, keptai ne krosnyje - skonis nerealus :)
Piazza del Popollo - objektyvas tik 35mm, niekaip nesutalpinu į kadrą abiejų.
Rankinės, rankinės... ir veiksmas antram plane... šiltas vakaras, bendravimas baruose, restoranėliuose, nuostabu... prie Panteono.
Nauja diena, planuose Koliziejus, o paskui - kur akys ves.
Eilė buvo stebuklingai neilga. Vidus sužavi... ilgai vaikštinėjame ir fotografuojame...
Toliau - pagal rekomendacijas nusipirkome bilietus į turistinius autobusiukus. Pavažiavome ir supratome, kad tai - ne mums. Norisi vaikščioti visur, ne tik pro gražiąsias erdves, bet ir apleistus skersgatvius, landžiot siaurom gatveles, stebėt vietinius, žodžiu, pasimurkdyt :) Pavyksta bilietus perleisti sesės draugams, kurie irgi buvo Romoje. Susitariam vakarop susiskambinti.
O mes ką - murkdomės :)
Stebim gatvės spektaklį.
Navonoj aikštėj jau norisi prisėsti.
Einame pailsėti - ragaujam deserto, kažkokioj labai išreklamuotoj ledainėj "būtina aplankyt ir paragaut"
Kaip ir reikėjo tikėtis - nieko labai jau ypatingo... Ko norėti iš Navonos aikštės ir turistinio taško. Bet susipažįstame su savininku Angelo - trumpai paplepėjus iš kur mes ir kaip mums Roma tema, duoda nuolaidą vakarienei. Na, užteks mums deserto reklamos :)
Atklystame į gražiąją Trastevere - 2011 metais dar buvusį neatrastą turistų rajonėlį, bohemišką, su daug kavinukių.
Varvinu seilę į rankines. Čia pat man uždraudžia jas fotografuoti - o gal nukopijuosiu? :)
Vis pasipildome vandens butelius iš tokių kranelių - jų pilna visoje Romoje.
Artėja vakarienės metas, kviečiame sesės draugų porelę ir einame ieškot kur užkąst. Sėdam kažkokiam skersgatvy - ir labaaaai skaniai pavalgėm visi
Sąskaita neišgąsdina :)
Va taip atrodė bariukas-restoraniukas, arba itališkai trattoria.
Vakarienės gale - limončelo likeriukas. O užeigėlės nuroda http://darpoeta.com/
Vėl ilgas jau vakarinis pasivaikščiojimas Kapitolijaus kalva į viršų - reik išpurtyt picas. Žinoma, ant kiekvieno kampo fotografuotis :)
Vakarop nusileidžiame į Trasteverę - rodome ją sesės draugams ir ieškome vakarienės http://ivoatrastevere.it/
Ši šurmuliuojanti picerija pasirodo labai jauki - laukiame eilėje atsisėsti.
Šį kartą ragaujame makaronų - pastos.
Vienintelis užeigoj likęs Tiramisu buvo tiesiog surytas mūsų keturių.
Vakarop išsiskiriame su draugais - jiems iki namų reikia važiuoti metro, kurio darbo laikas iki 12. O mes su sese patraukiame per šiltą naktinę Romą, pilną veiksmo... Užsukame į bariuką kokteiliuko, šis staliukas tiesiog sužavi - stalas suremontuotas, skylė užklijuota laikraščiu ir lipnia juosta :) bet gėrimai - nepriekaištingi!
Paskutinė pilna diena amžinajame mieste, ryt jau paryčiais važiuosime į oro uostą. Mūsų rytas prasideda taip - mažoje spintos didumo virtuvėlėje.
Šiandien planai - aplankyti Campo de' fiori turgų, atsisveikinti su labiausiai patikusiomis vietomis ir skaniai pavakarieniauti su draugais. Puiku!
Randam šuniuką-statulėlę, tupi, ramiai žvalgosi ir nė krust daugiau :)
Malamės po turgelį, perkam lauktuvių. Iki šiol gailiuosi, kad tada nenusipirkau matuoklio, skirto spagečių porcijoms matuoti.
Skambina vyras - ką aprengt vaikams, kai šalta ir lyja??????? Spintoj - vasara, juk birželis :) Sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuvoj lyja ir plius 12...
Sukame pro senamiestį, pro Navoną, einam ledų, kuriem negalioja traukos dėsniai.
Netikėtai įvyksta šopingas :) susimedžiojame po gražią ilgą suknelę, jėė! Sesuo paprašo kažkokio praeivio nufotkint mus - ir kažkaip atiduodu jam savo fotiką, omg, juk be jo aš kaip be rankos! Žmogelis kažkaip sufokusuoja, bet kojų nerasta :)
Reikia paragauti ir lazanijos - puiki!
Atsisveikiname su jaukiausia vieta - Koliziejumi ir jo aplinka
Kojytės, nemažai km sukorusios.
Ir laikas paskutinei vakarienei - netyčia atrasta ir vėliau daug kam rekomenduota picerija http://www.pizzeriabaffetto.it/
Daug vietinių, sausakimša, visi su šeimomis, lauke, viduje vietų nėra, buvom nuvesti į antrą aukštą, kuriame ką tik pakilo kompanija ir gavom atsisėsti mes. Salė be jokių ypatingų dekorų, daug stalų, daug žmoniųųųųųų!!!
Picos, žinoma, tiesiai iš krosnies, nerealios.
Šis padavėjas nešė 16 picų vienu metu!
Sąskaita, paskubomis brūkštelėta ant popierinės staltiesės - kaip rodo patirtis, tokiose vietose skaniausia!!!
Paryčiais taxi, oro uostas ir namai. Buvo nerealu, dar ilgai prisiminsime šią pirmą kelionę į Italijos sostinę.